„Neperšokęs upelio nesakyk op“, – teigia ji ir pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl nepaisant koronaviruso grėsmės, bendras dalyvavusių rinkėjų skaičius kol kas yra net geresnis nei buvo 2016 m. – yra ilgesnis nei įprasta balsavimo iš anksto laikotarpis.
Kaip skelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiuose rinkimuose iš anksto balsavo beveik 12 proc. piliečių (11,64 proc.). Tuo tarpu 2016 metais tokių buvo 6,65 proc., o 2012 m. Seimo rinkimuose – 5,51 proc.
„Taip, išankstiniai buvo aktyvesni, bet lyginant su tais, kai išankstinis balsavimas truko viso labo dvi dienas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Susiję straipsniai
Pasak jos, aktyvus išankstinis balsavimas gali indikuoti įdomius rezultatus. Sociologė neatmeta galimybės, kad rinkėjų prioritetai išreikšti sekmadienį skirsis nuo balsų, kurie buvo atiduoti išankstinio balsavimo metu.
„Mano galva, bus labai įdomu pasižiūrėti į tai, už kokias partijas balsavo tie, kurie balsą atidavė išankstiniuose rinkimuose, ir už kokias balsavo šiandien. Mano manymu, ten turėtų būti aiškūs skirtumai“, – samprotavo R. Ališauskienė.
Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 15 val. balsavo 23,34 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus – 11,64 proc. – iš viso jau balsavo 34,99 proc. rinkėjų.