Istorijos dūžiai spalio 13-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1994 m. Lietuvos ir Lenkijos seimai ratifikavo Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kurią valstybių prezidentai pasirašė balandžio 26 d. Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1994 m. Lietuvos ir Lenkijos seimai ratifikavo Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kurią valstybių prezidentai pasirašė balandžio 26 d. Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1873 m. – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas Mikas Petrauskas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“. Mirė 1937 m.<br>vle.lt
1873 m. – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas Mikas Petrauskas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“. Mirė 1937 m.<br>vle.lt
1954 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1954 m. gimė rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1929 m. gimė tautosakininkas, Nacionalinės premijos laureatas Donatas Sauka. Mirė 2015 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1929 m. gimė tautosakininkas, Nacionalinės premijos laureatas Donatas Sauka. Mirė 2015 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1884 m. tarptautinėje konferencijoje Vašingtone nutarta nuo dienovidinio, einančio per senąją Karališkąją observatoriją Londono priemiestyje Grinviče Anglijoje, skaičiuoti geografinę ilgumą. Šis Grinvičo dienovidinis dar vadinamas nuliniu, arba pradiniu, dienovidiniu.<br>123rf
1884 m. tarptautinėje konferencijoje Vašingtone nutarta nuo dienovidinio, einančio per senąją Karališkąją observatoriją Londono priemiestyje Grinviče Anglijoje, skaičiuoti geografinę ilgumą. Šis Grinvičo dienovidinis dar vadinamas nuliniu, arba pradiniu, dienovidiniu.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 13, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1957 m. Vilniaus televizija parodė pirmąjį televizijos teatro spektaklį – Vitalio Gruodžio režisuotą D. Dobužinskio pjesę „O vis dėlto ji sukasi“.

1994 m. Lietuvos ir Lenkijos seimai ratifikavo Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kurią valstybių prezidentai pasirašė balandžio 26 d. Vilniuje. Rengiama sutartis ilgai strigo dėl Lietuvos siekio generolo Lucjano Żeligowskio 1920 m. akciją sutartyje įvardyti kaip Vilniaus krašto okupaciją. Lenkijai su tuo nesutikus po ilgų derybų istorijos klausimai buvo palikti spręsti istorikams. Sutarties preambulėje išreikštas apgailestavimas dėl šalių konflikto po Pirmojo pasaulinio karo.

Įvykiai pasaulyje

1307 m. Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo įsakymu apkaltinus erezija suimta dauguma tamplierių ordino, kuris buvo įkurtas 1118 m. Jeruzalei nuo musulmonų ginti, narių. Jų vadovai inkvizicijos nuosprendžiu 1310 m. buvo sudeginti ant laužo, ordino turtą perėmė karaliaus iždas. 1312 m. popiežius Klemensas V ordiną panaikino.

1884 m. tarptautinėje konferencijoje Vašingtone nutarta nuo dienovidinio, einančio per senąją Karališkąją observatoriją Londono priemiestyje Grinviče Anglijoje, skaičiuoti geografinę ilgumą. Šis Grinvičo dienovidinis dar vadinamas nuliniu, arba pradiniu, dienovidiniu.

1921 m. Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos sovietinių respublikų vadovybės Karso mieste sudarė su Turkija sutartis, kuriomis patvirtino sienas su Turkija. Turkijai liko beveik visa per 1920 metų Armėnijos ir Turkijos karą bei 1921 metų sovietų Rusijos ir Turkijos karus su Gruzija užimta teritorija, tik Batumis perduotas Gruzijai. Pretenzijų į Nachičevanę Turkija atsisakė su sąlyga, kad ji būtų perduota Azerbaidžanui. Armėnijos Respublika iki šiol nepripažįsta Karso sutarties, kuri atidavė Turkijai dalį istorinės Armėnijos, teisėtumo.

1923 m. Turkijos sostinė iš Stambulo perkelta į Ankarą.

1943 m. nuverstą Benito Mussolini režimą pakeitusi Italijos Pietro Badoglio vyriausybė paskelbė Vokietijai karą. Į tai atsakydama Vokietija okupavo Šiaurės ir Vidurio Italiją, nuginklavo ir internavo Italijos kareivius.

1964 m. spalio 13–14 d. vykusiame Sovietų sąjungos komunistų partijos CK prezidiumo posėdyje aršiai kritikuotas išvakarėse iš atostogų Kryme SSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininko Leonido Brežnevo iškviestas SSKP pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas. Susimokiusios sovietinės nomenklatūros buvo kaltinamas padaręs daugybę klaidų, sukūręs savo asmenybės kultą, šiurkščiu elgesiu su bendrapartiečiais. Spalio 14-ąją Chruščiovas sutiko parašyti atsistatydinimo iš pirmojo sekretoriaus pareigų pareiškimą, kuris tą pačią dieną buvo patenkintas.

Gimė

1873 m. – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas Mikas Petrauskas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“. Mirė 1937 m.

1921 m. – prancūzų aktorius, vienas žymiausių šansonjė Yves‘as Montand’as. Mirė 1991 m.

1925 m. – Didžiosios Britanijos politikė ir valstybės veikėja Margaret Thatcher. Beveik du dešimtmečius buvo Konservatorių partijos lyderė, daugiau kaip 10 metų – Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė, dėl bekompromisės politikos vadinta „Geležine Ledi“. Mirė 2013 m.

1929 m. – tautosakininkas, Nacionalinės premijos laureatas Donatas Sauka. Mirė 2015 m.

1949 m. – rankininkė, olimpinė čempionė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Mirė 1999 m.

1954 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas

Mirė

54 m. – Romos imperatorius Klaudijus (64 m.). Jį nunuodijo žmona Agripina, siekusi sosto savo sūnui Neronui.

1815 m. – Prancūzijos karo veikėjas, vienas patikimiausių ir gabiausių Napoleono I karvedžių Joachimas Muratas (48 m.). Gimęs smuklininko šeimoje tapo Neapolio karaliumi.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.