Antrojoje vietoje likusi valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) parlamente gavo 16 vietų, o antrajame ture pasirodymą tęs dar 33 vienmandatėse. Antrojo turo metu TS-LKD ir LVŽS susirems 26 vienmandatėse apygardose.
Nors kol kas sėkmė konservatorių pusėje, politikos ekspertai tikina, kad skubėti sprendžiant, kas iš tiesų formuos naują valdančiąją koaliciją, nereikėtų. Pamoką, kad skubėti gali būti neapdairu, kaip pastebėjo politologai, po 2016 m. rinkimų, kai pirmajame ture valstiečius nežymiai aplenkė konservatoriai, tačiau situacija apsivertė antrajame ture, išmoko ir partijų lyderiai.
Padėtis palankesnė centro-dešiniosioms jėgoms
„Geresni šansai, žvelgiant iš dabartinių pozicijų, priklauso TS-LKD. Abi liberalų partijos yra pasakę, kad yra pasiruošę dirbti ir kartu, ir su konservatoriais. Tad, manau, kad didesnė tikimybė, jog koaliciją formuos dešinieji, ir akivaizdu, kad jiems reikės ketvirtos partijos. Tai panašu, kad tai bus Darbo partija.
Žinoma, reikia palaukti. Nemažoje dalyje vienmandačių varžosi TS-LKD ir LVŽS. Jei savo vienmandatėse laimėtų dar ir socialdemokratai, galėtų formuotis kita koalicinė ašis“, – situaciją apibrėžė Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda.
Kad, galvojant apie naująją valdančiąją koaliciją, privalu palaukti, patikino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis. Pasak jo, kol nesulauksime antrojo rinkimų turo, tol viskas bus neaišku. O visos koalicinės dėlionės ir kalbos dabartiniu metu remiasi bandymu įtikinti rinkėjus balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą antrame ture.
„Pavyzdžiui, Aušrinės Armonaitės pasakymas, kad Laisvės partija kol kas nekalba apie jokias koalicijas, yra tiesiog nenoras atbaidyti savo rinkėjų prieš antrą turą. Akivaizdu, kad Laisvės partija eitų į koaliciją su TS-LKD.
Politikai supranta, kad apie pergales ir pralaimėjimus galėsime kalbėti tik po antrojo turo, nes dabartinis konservatorių pranašumas yra sąlyginis. Kartu vyksta tam tikras bandymas įtikinti rinkėjus, kad centro-kairė tikrai nelaimėjo, o laimėjo centro-dešinė ir ji atneš socialinės politikos pokyčius.
Tačiau, žūrint į balsus, jei rinkiminį barjerą būtų perkopusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tai persvara būtų kitų rankose. Viskas yra trapu ir nelabai patogu“, – apibendrino prof. Š.Liekis.
Nepatogi situacija, kaip pastebėjo politologas, ištiko ir Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). LSDP palaikymas LVŽS kandidatams antrajame ture, Š.Liekio teigimu, yra savalaikis, nes tai kairiojo bloko partijos.
„Išsakyti palaikymą Gintautas Paluckas turėjo dar prieš rinkimus. Jis to nedarė ir bandė tapti pagrindiniu šio flango žaidėju, bet tai jam visiškai nepasisekė. Didelė rinkėjų dalis nuo jo nusigręžė“, – sakė Š.Liekis.
Koziris – Darbo partija
Kaip pastebėjo LKA politologas doc. V.Isoda, Darbo partija aritmetiškai bus reikalinga tiek kairės, tiek dešinės koalicijai. Todėl tikėtina, kad „darbiečiai“ išnaudos savo padėtį ir į koaliciją jungsis tik sutarę dėl konkrečių, jiems priimtinų postų ar pozicijų.
VDU profesorius Š.Liekis atkreipė dėmesį, kad nors tam tikru požiūriu Darbo partija galėtų sutarti su TS-LKD, vertėtų nepamiršti tarp šių politinių jėgų anksčiau kilusių įtampų.
„Dėl ekonominės politikos, ką girdime iš Viktoro Uspaskicho deklaracijų, tai akivaizdu, kad galėtų tartis ir su konservatoriais. Bet atsižvelgiant į ilgalaikes politines įtampas ir tai, kad jie turi gana stiprų kairįjį sparną, kuriam priklauso ir kairiąsias pažiūras išpažįstantis, gana matomas ir organizacinį potencialą turintis politikas Mindaugas Puidokas, akivaizdu, kad jie neis su konservatoriais“, – prognozavo Š.Liekis.
2016 m. sėkmės nepakartos
2016 m. po pirmojo turo TS-LKD buvo gavusi 20 mandatų, o LVŽS – 19. Situacija apsivertė po antrojo turo, kai vienmandatėse puikiai pasirodė valstiečių kelti kandidatai.
„2016 m. antrojo turo sėkmė valstiečiams, tikėtina, nepasikartos, tačiau nereikėtų jų nurašyti. Jie galimai pasirodys gana neblogai, nors šįmet faktorius, kuris veikė prieš ketverius metus, kad jie yra nauja jėga, nebeveikia.
Be to, panašu, kad ir Kaune didesnę dalį dvikovų laimės konservatoriai“, – tikino doc. V.Isoda.
Iš tiesų prieš pirmąjį rinkimų turą neretai buvo keliamas klausimas, ar konservatoriams pavyks atsikovoti Kauną, kuriame ilgą laiką ši partija buvo užsitikrinusi gana stabilias pozicijas, tačiau pastarosios Seimo kadencijos metu tas pozicijas prarado. Juolab kad Kauno miesto mero palaikymą turėjo valstiečių kandidatai.
Anot VDU profesoriaus Š.Liekio, apie Kauną spręsti bus galima taip pat tik po antro turo. „Aktyvumas rinkėjų pakankamai mažas, todėl sunku pasakyti, kaip atrodo Kaunas. Be to, kai kalbama apie Kauną, neretai pamirštama prie Kauno miesto pridėti Kauno rajoną, kur įprastai balsuojama už kairiuosius arba už liberalus“, – pastebėjo jis.
