Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė tvirtino, jog rinkimų dieną „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai aplankė kiek daugiau nei 1200 rinkimų apylinkių (apie 62 procentai visų rinkimų apylinkių Lietuvoje). Kauno regione buvo aplankytos 134 apylinkės.
„Rinkimų metu stebėtojai Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, nustatė nemažai galimų pažeidimų. Organizacija sulaukė ir piliečių pranešimų apie pažeidimus bei rinkėjų skundų dėl nesuteiktos galimybės balsuoti namuose, saviizoliacijoje“, – tvirtino vadovė.
Jos teigimu, galima daryti prielaidą, jog Kauno regiono rinkimų komisijos nebuvo pakankamai pasiruošusios rinkimams organizuoti ir padarė nemažai klaidų bei galimų pažeidimų.
– Kiek „Baltosios pirštinės“ užfiksavo galimų rinkimų pažeidimų Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė M.Šaraitės.
– Rinkimų savaitę, spalio 5-11 dienomis, visoje Lietuvoje nepriklausomi rinkimų stebėtojai savo ataskaitose užfiksavo 845 galimus rinkimų pažeidimus, iš kurių daugiau nei 10 proc. – 89 atvejai – pastebėti Kauno regione.
Tą pačią savaitę į „Baltąsias pirštines“ patys kreipęsi žmonės pranešė apie 532 galimus rinkimų pažeidimus. Maždaug pusšimtis pranešimų iš Kauno regiono.
– Kiek iš Kauno regione stebėtų apylinkių pažeidė balsavimo tvarką?
– Kauno regione galimų pažeidimų nustatyta daugiau nei pusėje apylinkių – 69 iš 134. Tai blogesnis nei bendras visos šalies rodiklis, atskleidžiantis, jog galimų pažeidimų pastebėta kas trečioje apylinkėje.
– Kokių galimų pažeidimų užfiksuota stebint rinkimus?
– Rinkimų dieną Kauno regione užfiksuotos 26 neužplombuotos ar netaisyklingai užplombuotos balsadėžės, buvo atvejų, kai rinkėjai ne po vieną ėjo į balsavimo kabinas. Kaune dešimtys stebėtojų aplankytų apylinkių nebuvo pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims.
– Ar balsuotojai ir rinkimų komisijų nariai Kaune laikėsi saugumo reikalavimų dėl koronaviruso pandemijos?
– Pastebėjome, kad saugumo reikalavimų atsakingiau buvo laikomasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kaunas – ne išimtis. Jame tokių pažeidimų nustatyta nedaug.
Dažniausiai rajonuose stebėtojai fiksavo balsuoti atėjusius asmenis, kurie nedėvėjo veidą dengiančių kaukių, atvejus, kai komisijos nariai nedezinfekavo rinkėjų naudotų rašiklių, netaisyklingai dėvėjo apsaugos priemones.
Džiugu tai, kad stebėtojai nesusidūrė su konfliktinėmis situacijomis dėl apsaugos priemonių piktybiško nedėvėjimo.
– Kada Kaune nustatyta daugiau pažeidimų – rinkimų dieną ar balsuojant iš anksto?
– Pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus visada daugiausia fiksuojama ir pranešama pagrindinę rinkimų dieną. Taip buvo ir šįkart. Natūraliai susiklosto, kad būtent tą dieną balsuoja didžiausia dalis rinkėjų, rinkimus gali pamatyti daugiausia stebėtojų. Išankstinio balsavimo metu pranešimų taip pat būta, tik labai nedaug.
Manome, kad pasyviausiai pranešanti apie galimus pažeidimus rinkėjų grupė balsuoja būtent išankstinio balsavimo metu specialiuose punktuose ir namuose, kur fiksuojami grubūs pažeidimai, kaip rinkėjo balsavimo slaptumo neužtikrinimas, rinkėjų skubinimas, dalies balsavimo veiksmų už juos atlikimas. Priežastis yra ta, kad dažnai vyresnio amžiaus rinkėjai nesupranta savo teisių ir proceso, kaip taisyklingai turi vykti balsavimas.
– Ankstesniais metais Kaune per rinkimus netrūkdavo pranešimų apie rinkėjų papirkimą. Ar sulaukėte jų šįkart?
– „Baltosios pirštinės“ per visą rinkimų ir kampanijos laikotarpį sulaukė per 30 pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą, beveik pusė jų buvo nepagrįsti, be konkrečios informacijos ir įrodymų. Dešimt atvejų perduoti policijai. Kauno regione nebuvo užfiksuota nė vieno pranešimo apie galimą rinkėjų papirkimą.
– Kiek gauta pranešimų iš saviizoliacijoje buvusių žmonių, kurie iš anksto užsiregistravo balsuoti namuose, tačiau rinkimų komisijos atstovai pas juos nepasirodė?
– Elektroniniu paštu gavome 150 pranešimų dėl nesuteiktos galimybės balsuoti namuose esant saviizoliacijoje. 54 yra fiksuoti Kauno regione. Su kiekvienu šių rinkėjų bendravome. Paaiškėjo, jog daliai jų pavyko atiduoti savo balsą sekmadienį, nes kai kurie rinkėjai pažeidė saviizoliaciją ir nuvyko patys balsuoti į apylinkę.
– Dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusių naujų taisyklių šie rinkimai smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių. Ar, jūsų manymu, jiems buvo tinkamai pasiruošta?
– Tikrai ne. Būtent saviizoliacijos atvejai dėl koronaviruso sukėlė didžiausių iššūkių rinkimų organizatoriams, o stebėtojams buvo apsunkintos galimybės įsitraukti į išankstinį balsavimą namuose ir specialiuose punktuose, kur buvo taikoma papildomų ir skirtingų reikalavimų apsaugos priemonėms.
Visus šiuos nepatogumus sukėlė institucijų per vėlai priimami sprendimai dėl pokyčių rinkimuose. Pritrūko laiko išaiškinti kai kurias naujas taisykles, suorganizuoti sklandų darbą, informuoti visuomenę.
– Išanalizavę ir apibendrinę Seimo rinkimų stebėsenos duomenis „Baltųjų pirštinių“ atstovai antradienį, po rinkimų, pateikė rekomendacijas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ar manote, kad tai padės sklandžiau organizuoti antrąjį Seimo rinkimų turą?
– Visų pranešimų statistika rodo tą patį – kiekvienų rinkimų metu pasikartojančias klaidas, susijusias su išankstiniu balsavimu savivaldybėse, specialiuose punktuose ir namuose, taip pat su asmens duomenų apsauga.
Būtina aiškiau ir aktyviau informuoti visuomenę, kur rinkėjai gali balsuoti rinkimų dieną. Aiškiai ir atskirai instruktuoti apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, kokia yra balsų skaičiavimo tvarka, parengti aiškią vizualinę medžiagą, paaiškinančią, kaip balsadėžės turi būti plombuojamos.
Manome, kad turime spręsti ne tik Seimo rinkimų antrojo turo, bet iš esmės kiekvienų rinkimų organizavimo klausimus.
