S.Skvernelis pranešė, kad jau trečiadienį savivaldybės pagal koronaviruso sergamumą bus suskirstytos į zonas, joms planuojama pateikti „griežtas rekomendacijas“ infekcijai valdyti.
„Rytoj savivaldybės bus suskirstytos ir tris zonas.Bus labai aiškios rekomendacijos. Matysime, jeigu tų rekomendacijų nesilaikys, tada, kaip minėjau, įstatymas numato galimybę daugiau kaip vienoje savivaldybėje paskelbti lokalų karantiną be savivaldybės sutikimo arba kreipimosi. Bet, tikiuosi, kad to nereikės.
Matau savivaldybių reakcijas, ypatingai ten, kur situacija yra sudėtingesnė, grėsmingesnė. Visgi, manau, kad yra šansas, jog bandysime tokiu būdu stabilizuoti situaciją“, – tvirtino premjeras.
Sveikatos apsaugos ministras dar pirmadienį Aurelijus Veryga komentavo, kuo skirsis gyvenimas žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose.
Anot ministro, mažiausiai pokyčių laukia pateksiantiems į žaliąją zoną, kurioje sergamumo rodikliai bus mažiausi, o daugiausia pokyčių – raudonosios zonos gyventojams.
„Žaliai grupei, natūralu, kad niekas kažkokių papildomų priemonių nesiūlys naudoti. Toms savivaldybėms, kurios pateks į geltoną zoną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teiks specifines rekomendacijas, priklausomai nuo to, kur virusas plinta, vertindami labiau savivaldybės individualumą.
Į raudoną zoną patekusioms savivaldybėms bus rekomenduojama apsispręsti dėl lokalaus karantino skelbimo. Tai bus vienas iš tokių pagrindinių indikatorių“, – aiškino A.Veryga.
Ar svarsto apie karantiną?
Paklaustas, kodėl kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms jau grįžtant prie griežtesnių ribojimų bei karantino, Lietuva apie tai nesvarsto, S.Skvernelis patikino, kad jeigu gerų rezultatų galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, to ir reikėtų siekti.
„Mes už laisvę visi esame ir kuo mažesnį ribojimą. Jeigu tokių rezultatų mes galime bandyti pasiekti neįvedinėjant tokių griežtų priemonių, tą ir turime daryti. Manau, kad tos priemonės, kurios yra rekomenduojamos, gali tą situaciją suvaldyti.
Iš esmės, pagrindinis dalykas, kuris verstų imtis kitų žingsnių, yra mūsų sveikatos sistemos perkrovimas arba galima grėsmė, jeigu mes užsipildysime tuos pajėgumus, kurie yra numatyti COVID-19 pacientų gydymui“, – sakė ministras pirmininkas.
Ligoninėse dėl koronaviruso, pirmadienio duomenimis, gydomi 229 žmonės, 20 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 ligoniams gydyti jau naudojama 57 proc. tam skirtų lovų, pasiekus 70 proc. bus stabdomas kai kurių planinių paslaugų teikimas.
Pirmadienį nuo koronaviruso mirė trys žmonės, per parą patvirtinti 205 nauji užsikrėtimo atvejai. Ketvirtadalis iš naujų atvejų susiję su ugdymo įstaigomis.
Svarstys dėl papildomos atostogų savaitės
S.Skvernelis pabrėžė, kad viena iš galimybių padaryti pauzę ir šiek tiek sumažinti kontaktus visuomeniniame gyvenime – papildoma savaitė prie moksleivių atostogų, dėl kurios Vyriausybė spręs jau rytoj.
„Kita vertus, turime unikalią galimybę tas dvi savaites panaudoti pauzei, nes matome, kad plitimas pakankamai yra tarp mokymo įstaigų. Turime savaitę planuotų atostogų, greičiausiai dar pasiūlysime savaitę papildomai.
Tai tų dviejų savaičių pauzė, jeigu mes tikrai apribosime viešąjį gyvenimą, laikysimės distancijos,dėvėsime kaukes, vengsime renginių, kurie nėra privalomi, tai tos dvi savaitės būtų labai svarbus impulsas stabilizuojant situaciją“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Rudens atostogos moksleiviams turėtų prasidėti pirmadienį, spalio 26 dieną, grįžti į mokyklas, pagal kol kas numatytą planą, jie turėtų lapkričio 3-iąją.
Planuoja ir kitus ribojimus?
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A.Veryga kartu patikino, kad artimiausiu metu planuojami ne tik sprendimai, susiję su vaikų rudens atostogų ilginimu, o ir kitos griežtesnės priemonės.
„Kartu yra planuojama peržiūrėti ribojimus, kurie susiję su susibūrimais, su renginiais, pramogomis. Neužtenka, kad vaikai neitų į mokyklą, jie neturėtų ir kitur kur nors susirinkti“, – teigė jis.
Ko laukti renginių organizatoriams?
S.Skvernelio teigimu, pokyčiai laukia ir renginių organizatorių. Dėl jų trečiadienį taip pat spręs ministrų kabinetas. Tiesa, premjeras nepatikslino, dėl kokių papildomų priemonių bus tariamasi, tačiau ragino tautiečius vengti visų nebūtinų renginių.
„Mes kalbame apie renginius visoje šalyje. Tai yra pakankamai dideli renginiai, kuriuose jau tos tvarkos patvirtintos, tai yra ir atstumų laikymasis, ir privalomas kaukių dėvėjimas, registracija, ir, galiausiai, pats renginio organizatorių požiūris, užtikrinantis, kad tai nėra formalus dalykas. Tie rezultatai yra akivaizdūs.
O kur imituojama ir nenorima to daryti, tai kitos priemonės bus“, – perspėjo S.Skvernelis.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras A.Veryga patvirtino, kad šią savaitę planuojama peržiūrėti ir renginių organizavimo tvarką, tačiau jis taip pat nekonkretizavo, kokios priemonės svarstomos.
„Įvairūs renginiai, šventės, šitai planuojama peržiūrėti. Kol kas negaliu pasakyti, ar jie apskritai būtų draudžiami, ar būtų papildom reikalavimai keliami“, – sakė A.Veryga.
Ragina susitelkti
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga akcentavo, kad visuomenė privalo susitelkti ir laikytis saugumo priemonių. Pasak jo, stebina ir visuomenėje kylančios reakcijos, kritikuojant tiek draudimų įvedimą, tiek jų neįvedimą.
„Nežinau, kaip kitaip visuomenei paaiškinti, kad turime saugotis. Kartais tos reakcijos iš visuomenės yra tokios tikrai labai keistos. Yra laukiama, kad būtinai uždraustų. Jau jeigu nedraudžia, tai niekaip negalima nei kaukės užsidėti, nei atstumo laikytis. Būtinai turi būti draudžiama.
Tai iš vienos pusės sakoma, kodėl draudžiama, o ne aiškinama. Kai aiškiname, sako, kodėl aiškinama, o ne draudžiama. Tai yra apsisprendimo klausimas. Manau, kad gali visuomenė susitelkti – pavasarį ji tai akivaizdžiai parodė. To reikia dabar“, – tvirtino A.Veryga.
Rinkimai įtakos nedaro?
Ministras taip pat patikino, kad rinkiminis periodas neturi įtakos koronaviruso plitimo valdymui Lietuvoje.
„Ne, tikrai nereikėtų to sieti su rinkimais. Visos šalys stengiasi, jeigu įmanoma, išvengti to pilno uždarymo, nes tai yra didžiulis krūvis ne tik ekonomikai. Uždarant ugdymo įstaigas, vis tik tai turi labai neigiamą poveikį vaikų raidai ir mokymuisi. Stengiasi šalys ne dėl rinkimų išvengti pilnų uždarymų.
Situacija tikrai nėra gera, gydymo įstaigoms jau yra duotas pavedimas plėsti COVID-19 pacientų lovų skaičius, nes jų skaičius, deja, bet yra augantis. Kuo daugiau mes turime užsikrėtusių, tuo didesnė dalis žmonių, jau statistiškia bus tie, kurie yra vyresnio amžiaus, kurie turi didesnę riziką, kuriems reikės pagalbos stacionaruose“, – kalbėjo A.Veryga.
