Tiesa, iki rinkimų rezultatų laukimo vakaro apie didžiausios sėkmės scenarijų tiek partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, tiek partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nedaugžodžiavo.
G. Landsbergis, net keletą kartų paklaustas, ar dabartiniai rezultatai reiškia, kad konservatoriai jau kviečia kitas partijas kalbėtis apie būsimą koaliciją, nuo tiesaus atsakymų išsisuko, bet galiausiai patvirtino, kad jau spėjo apsikeisti žinutėmis su kitų partijų lyderiais ir jau netrukus parodys iniciatyvą formuojant būsimojo Seimo naująją valdančiąją koaliciją. „Skaičiai leidžia skambinti“, – kalbėjo jis.
G. Landsbergis patikino, kad bus kalbamasi su abiem liberalių pažiūrų partijomis. Anot jo, Aušrinės Armonaitės vedama „Laisvės partija“ neturėjo didelio atstovavimo šioje Seimo kadencijoje, gana aptakiai konservatorių lyderis kalbėjo ir apie galimybę dirbti su Darbo partija: „Vyriausybė turėtų girdėti ne tik tuos rinkėjus, kurie balsavo už koaliciją sudarančias partijas, mes kviesime kitas politines jėgas, jei jos mato, kad jų darbai ar politinės programos nuostatos gali būti įgyvendintos, galime svarstyti, taip pat kviesime politines jėgas prisidėti prie tų darbų, kurių reikia Lietuvai“, – teigė jis ir patikino, kad kalba apie visas į Seimą išrinktas politines partijas.
Konservatorių lyderiai teigė, kad oponetų sveikinimų dėl pergalės rinkimuose nėra sualukę, o paklausti, ar geras laikas šiuo metu perimti valdžią, tikino, kad konservatoriams formuoti Vyriausybę niekada netenka ramiais laikais.
„Yra daug klausimų, kuriuos reikės spręsti gana sparčiai – biudžeto problema, koronaviruso situacija... Ir šiandien matėme tokį keistesnį atsitikimą, kai pasikeitė statistika vien tik dėl ją skelbiančioms institucijoms žinomų priežasčių.
Tai galima įvairiai interpretuoti, bet akivaizdu, kad didelės ramybės ši situacija nesuteikia, bet nereikia bėgti įvykiams už akių, nes šis Seimas dirbs dar dvis savaites, kol bus nupieštas naujas Seimas. Nauja Vyriausybė, kokia ji bebūtų, turi gauti įgaliojimus ir pasitvirtinti programą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paklaustas, ar pats naujosios kadencijos metu ketina siekti kokio nors konkretaus politinio posto, G. Landsbergis teigė, kad tai dar ankstyvas klausimas ir bus „ten, kur bus labiausiai reikalingas“.
Į klausimą, kokius ministrus norėtų matyti iš savo partijos gretų, I. Šimonytė teigė, kad jai svarbiausia būtų, kad šias pareigas eitų žmonės, turintys visuomenėje pasitikėjimą dėl kompetencijos ir galėjimo įtikinti ir sutelkti visuomenę pokyčiams.
„Nusistatymo, kad kažką turėčiau laikyti po savo skreitu neturiu, jei kažką pasiūlys koalicijos partneriai, mes tikrai galėtume tai svarstyti“, – teigė ji.
Mūšis dėl pusšimčio mandatų
Antakalnio rinkimų apygardoje I. Šimonytė jau pirmajame ture surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino mandatą Seime, o kiti partijos kandidatai antrajame rinkimų ture dėl galimybės patekti į Seimą kovojo 54 apygardose.
Net 26 apygardose konservatoriams teko grumtis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatais, 12-oje apygardų TS-LKD dėl rinkėjų balsų konkuravo su Laisvės partijos kandidatais, 6 – su Liberalų sąjūdžiu, 2 – su LLRA-KŠS kandidatais, 2 – su socialdemokratų partija, 2 – su socialdemokratų darbo partija bei su 3 – save iškėlusiais kandidatais ir vos viena akistata konservatoriams teko su partija „Laisvė ir teisingumas“.
Iššūkis S. Skverneliui
Didele intriga antrajame rinkimų ture tapo ir balsavimas sostinės Pilaitės-Karoliniškių apygardoje.
Būtent šioje apygardoje kandidatuojant konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugėsi pirmajame ture Pilaitės-Karoliniškių apygardoje įveikusi premjerą Saulių Skvernelį.
Pirmajame ture konservatorė gavo 30,14 proc. balsų, už S.Skvernelį balsavo 14,38 proc. rinkėjų. „Žmonės labai aiškiai parodė kryptį, kalbant apie vieną iš Vilniaus vienmandačių apygardų. Tikiuosi, kad žmonės išlaikys šį pasirinkimą. Akivaizdu, kad žmonės nori naujos kultūros politikos“, – po pirmojo rinkimų turo surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
