„Pasikalbėjome su prezidentu tiesiog apie situaciją, išgirdome sveikinimus ir pasiūlymą toliau bendradarbiauti“, – po susitikimo sakė I.Šimonytė.
Konservatorių partijos pirmininko Gabrielius Landsbergio teigimu, prezidentas G.Nausėda daugiausia domėjosi principais, kuriais remiantis partija ketina tęsti derybas su galimais koalicijos partneriais.
„Tai daugiausia pristatėme, kaip mes tą matėme, kadangi formalios derybos dar nėra prasidėję. Šiek tiek apie tai esame pagalvoję: į derybas ateiname be raudonų linijų, pirmiausia esame pasiryžę išklausyti koalicijos partnerius, ministerijų ar postų pozicijų sau nesame nusimatę. Tai turėjau galimybę prezidentui tai pristatyti“, – sakė G.Landsbergis.
Jis tvirtino nematantis priežasčių, kodėl šalies vadovas neturėtų patikėti konservatoriams valdančiosios daugumos formavimo, jei šiai pavyks susitarti su partneriais.
Kaip dalinsis postus?
Ar svarbiausi postai bus padalyti matematiniu išskaičiavimu pagal frakcijų dydį, ar remiantis kitokiais principais?
„Žinote, tos proporcijos kažkokiai pradinei diskusijai yra svarbios, bet ką esu minėjusi, kad daug svarbiau yra darbai ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti.
Jeigu atsitiktų taip, kad galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministeriją, į kurią ir mes pasiūlėme kandidatą, bet tas kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje, ir, mano asmeniniu vertinimu, tai būtų geresnis kandidatas, man tikrai nebūtų didelė problema, kad tas kandidatas nėra TS-LKD kandidatas, o koalicijos partnerių.
Manau, kad svarbiausia yra sutarti dėl darbų ir galėti kartu dirbti“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Įžvelgia nemažai sutarimo taškų
Kalbėdama apie galimas koalicijos partneres, I.Šimonytė pažymėjo, kad partijoms nebūtų sunku sutarti dėl ekonominių klausimų, valdžios vaidmens visuomenės gyvenime.
„Yra labai nemažai sutarimo taškų, pirmiausia, kalbant apie viso ko suvalstybinimą, kurio daug matėme pastarojoje kadencijoje, kai buvo tikima, kad viskas, kas valstybinio, geriau veikia, nors dažnai neįvertinama, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams ir kad mokesčių mokėtojai garantuoja už nuostolius tokio eksperimentinio, jei jie nesėkmingi.
Čia mes turime labai panašų matymą“, – teigė I.Šimonytė.
Pasak jos, „kur veikia rinka arba arba kur reikia kitokių valstybės intervencijos priemonių, reguliavimo, mokesčių, antimonopolinių įstatymų, tą valstybė turėtų daryti ir mestis į verslą valstybė turėtų tik pačiu paskutiniu kraštutiniu atveju“.
„Manau, kad neblogai sutariame tuo požiūriu, kad reikia kuo mažiau gniuždyti ar pančioti žmones reikalavimais, kurie nekuria didelės pridėtinės vertės, o tik biurokratinį ar administracinį srautą“, – kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė.
Ar sutampa gerovės valstybės vizija?
Paklausta, ar sutapo partijos ir šalies vadovo lūkesčiai apie gerovės valstybę, I.Šimonytė tvirtino, kad „esminės prieštaros nėra ir negali būti“ ir šis klausimas yra labiau apie turinį, o ne pavadinimą.
„Šiek tiek aptarėme, bet man atrodo, niekada nebuvo labai konceptualaus ginčo, nes čia nėra užvadinimo, o turinio klausimas. Bet kas, kas skaitė mūsų programą, o prezidentas, iš pokalbio atrodo, kad yra su ja susipažinęs, tikrai matys, kad esminės prieštaros nėra ir būti negali.
Visos kampanijos metu mes bandėme pabrėžti, kad gerovės valstybė yra neįmanoma be pasitikėjimo, o ką mes norime atkurti pirmiausia, tai pasitikėjimą tiek pačia politika, tiek politiniais sprendimais. Čia labai didelių ginčų nebus“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tiesa, ji pridūrė, kad kiekvienas į gerovės valstybę gali talpinti individualų turinį.
„Bendrai yra pasitikėjimas, stiprios viešosios paslaugos, galimybės žmonėms, kurie galbūt jaučiasi šiek tiek atskirti nuo bendros dinamikos (...) neįgalieji, ar kitos socialinės grupės, kurios dažnai lieka paraštėse ar kuriems išmokų politika tikrai ne visada padeda, nes žmonės tose paraštėse ir pasilieka.
Tai man atrodo, kad šituos dalykus mes matome gana panašiai ir aš nematau problemų čia rasti kažkokį bendrą sutarimą“, – patikino I.Šimonytė.
Kalbėjosi apie susitarimą dėl švietimo ateities
I.Šimonytės teigimu, šalies vadovas G.Nausėda išsakė lūkestį, kad partijos pasirašys susitarimą dėl švietimo ateities, o šiame kontekste, anot jos, svarbiausia, jog būsimasis švietimo ministras turėtų didelį visuomenės pasitikėjimą.
„Prezidentas jau anksčiau yra indikavęs švietimo susitarimą ir pareiškė, kad tikisi, jog toks susitarimas bus pasiektas, kadangi mes tikimės, kad tai bus pasiekta, nėra didelio ginčo“, – informavo I.Šimonytė.
Konservatorių sąrašo vedlė pažymėjo, kad visos derybas dėl koalicijos pradedančios dešiniosios partijos švietimą įvardijo prioritetu, ir tai „parodo, kaip svarbu tas problemas pradėti pagaliau spręsti“.
„Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai. Be jokios abejonės, mes turime galimų kandidatų, turbūt galimų kandidatų turi ir kitos partijos, ir mūsų tikslas būtų turėti geriausią kandidatą“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
„Čia reikės sutelkti ir kitas politines jėgas ne tiek darbui, kiek susitarimui dėl darbo, kad po kitų rinkimų ar dar kitų nepradėtų vėl vykdyti naujos švietimo reformos ir mes, nutiesę bėgius, kažkiek laiko tais bėgiais važiuotume, kad galėtume pasimatuoti rezultatą, kuris ateis geriausiu atveju po kokių dešimties metų ir apie tai reikia galvoti.
Reikia galvoti apie žmogų per tą prizmę, ar jis gali tokį pasitikėjimą turėti ir ar gali tokį procesą valdyti“, – apie galimą kandidatą į švietimo ministrus sakė konservatorių atstovė.
Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro- dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime.
