Valstybės vadovas trečiadienį Prezidentūroje pristatė savo gerovės Lietuvos idėją ir paaiškino, kodėl trečiadienį pristatyta gerovės valstybės vizija šiek tiek skyrėsi nuo tos, kuri buvo apibrėžta, paskelbus, kad G.Nausėda dalyvaus prezidento rinkimuose.
„Savo principais nepasikeitė, galbūt pasigedote tam tikrų detalių, kurios buvo anksčiau. Tiesą sakant, pats gyvenimas šiek tiek pakoregavo. <..> Bet mes liepos mėnesį pasiekėme puikų rezultatą dėl gaivinimo fondo ir ilgametės finansinės perspektyvos“, – teigė valstybės vadovas.
Gerovės valstybė – neužbaigtas darbas
Antradienį Prezidentūroje G.Nausėda apibrėžė, kas sudaro jo turimą gerovės valstybės viziją.
„Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės ir šio pažado laikausi. Man gerovės valstybė yra svarbiausias neužbaigtas nepriklausomybės laikotarpio darbas.
Esu tikras, turime duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į mūsų visų ateitį. Tai reiškia, kad gerovės valstybė turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – detalizavo valstybės vadovas.
Keturi gerovės valstybės dėmenys
Lietuvos prezidentas paaiškino, kad gerovės valstybės viziją sudaro keturi elementai.
„Pirma – Lietuva turi būti stipri, nes tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai. <..> Antra – Lietuvos gerovė turi būti teisinga, nes teisingumas kuria pasitikėjimą. <..> Trečia – Lietuva turi būti žalia. Turime ieškoti naujų galymybių ir demonstruoti savo išradingumą. <..> Ketvirta – Lietuva turi būti inovatyvi. Tik proveržis inovacijų srityje leis transformuoti ekonomiką ir ateityje kurti aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas“, – viziją detalizavo valstybės vadovas.
G.Nausėda tikino, kad tarp jo tikslų – krašto apsaugos finansavimo didinimas iki 2,5 proc. BVP, pensijų didinimas, kad šios pasiektų Vakarų Europos lygį. Kartu jis akcentavo nepamainomą švietimo svarbą.
„Permainos turi prasidėti jau nuo mokyklos ir darželio suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia skleisti savo gabumų. <..> Jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Koronaviruso pandemija, pasak prezidento, atskleidė, kokios svarbios yra sveikatos paslaugos, todėl būtina atkurti nepertraukiamą kokybiškų paslaugų tiekimą, pasiruošti masiniam vakcinavimui, o kartu iš pagrindų modernizuoti sveikatos apsaugos sistemą.
„Turime ieškoti naujų galymybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas. Taip, jūs išgirdote teisingai, pasaulio ekonomikos lyderių gretas. Skaitmenizacija, žalios ekonomikos kūrimas yra mūsų būdas ir šansas tai padaryti“, – pridėjo jis.
Finansinė gerovės Lietuvos perspektyva
Valstybės vadovas, paklaustas, per kokį laikotarpį planuoja įgyvendinti savo viziją, buvo optimistiškas.
„Daugelį iš šitų tikslų įmanoma įgyvendinti per vieną politinę kadenciją, išskyrus, aišku, tokį ambicingą tikslą kaip švietimas“, – teigė G.Nausėda. Tikslai išsikelti švietimo sektoriuje, pasak jo, yra orientuoti į dešimties metų perspektyvą.
Antradienį Prezidentūroje taip pat buvo kalbėta apie tai, iš kur būtų imamos lėšos, reikalingos gerovės Lietuvos kūrimui.
„Tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas viešąsias paslaugas, jai reikalingi pakankami ištekliai. Šiandien mes jų Lietuvoje akivaizdžiai stokojame. <..>
Siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs, viešųjų paslaugų pajamoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP. Kad tai taptų realybe, būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe“, – sakė G.Nausėda.
Kriterijai naujai išrinktai valdžiai
Prezidentas patikino, kad kol kas panašu, jog su naujai išrinkta valdžia suderinti gerovės valstybės siekius pavyks.
„Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams“, – teigė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad naujojo Seimo laukia koronaviruso keliami išbandymai, todėl būtinas sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas, o laiko porinkiminei euforijai nėra.
