Pasak šalies vadovo, tokia įstatymo nuostata prieštarauja visiškai neseniai, rugsėjo 3 d., politinių partijų pasirašytam memorandumui dėl savivaldos stiprinimo, sudaro prielaidas ignoruoti vietos bendruomenių viešuosius interesus bei didinti savivaldybių biurokratinį aparatą. Įstatymo pakeitimai pažeidžia konstitucinį savivaldos savarankiškumo ir veiklos laisvės principą, taip pat Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su vietinės valdžios institucijų teise savarankiškai nustatyti savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
„Vienašališkas sprendimas įpareigoti savivaldybes steigti seniūnijas prieštarauja pastangoms šalyje formuoti bendradarbiavimo kultūrą. Raginu toliau stiprinti pasitikėjimu bei partneryste grįstus centrinės ir vietos valdžios santykius“, – sakė prezidentas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo priimtas įstatymas nenumato skirti papildomų lėšų savivaldybėms, kuriose privalėtų būti steigiamos seniūnijos. Tai reiškia, kad visa privalomo seniūnijų steigimo finansinė našta būtų perkeliama savivaldybėms ir jų gyventojams. Prezidento nuomone, tai apribotų savivaldybių konstitucines biudžeto formavimo ir įgyvendinimo teises, kaip ir savivaldybių galimybes savo biudžetų lėšas panaudoti vietos bendruomenių poreikiams užtikrinti.
Šalies vadovas siūlo laikyti nepriimtu Vietos savivaldos įstatymo 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą. Prezidentas taip pat grąžino Seimui su šiuo įstatymu susijusį kitą Seimo 2020 m. spalio 15 d. priimtą Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei siūlo patikslinti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, numatant, kad savivaldybių, kuriose neįsteigtos seniūnijos, tarybos nariai galėtų turėti ne daugiau trijų visuomeninių padėjėjų.
