Taryba tvirtina pastaruoju metu sulaukusi išskirtinio D. Žalimo dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose apie teismus ir šią teismų savivaldos instituciją.
„Vien tai, kad teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos, nesuteikia teisės šio teismo pirmininkui nei menkinti, nei ignoruoti ordinarinių teismų vaidmens ar įžeidžiamai pasisakyti dėl teisėjų bei teismų savivaldos kompetencijos“, – penktadienį Lietuvos teismų feisbuke paviešintame įraše pabrėžė Taryba.
Teisėjų atstovų teigimu, tokie D. Žalimo pasisakymai primena bandymą įtikinti, kad įprasti Lietuvos teismai daro klaidų, o Konstitucinis Teismas – ne.
„Trumparegiška manyti, kad, menkinant ordinarinių teismų vaidmenį, galima sukurti teisminės konstitucingumo kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ir jai atstovaujančių asmenų ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą“, – teigia Taryba.
Pasak Teisėjų tarybos, nors KT teisėjams ir pirmininkui nėra taikomas Teisėjų etikos kodeksas, tačiau pagarba teismų sistemai ir joje dirbantiems teisėjams yra kiekvieno teisėjo profesinė ir etinė pareiga.
Taryba taip pat tvirtina nevengianti profesionalios diskusijos apie bet kokių teismų veiklą ir jurisprudenciją, tačiau pabrėžia netoleruosianti teisminės valdžios menkinimų, nesvarbu, kas tai daro.
„Šiuo pareiškimu norime, kad nebūtume užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais, siekiame konstruktyvaus Konstitucijoje įtvirtinto bendradarbiavimo, pagrįsto jurisdikcijų atskyrimu. Su kitomis valstybės valdžiomis siekiame efektyvios konstitucinės partnerystės teisės viršenybės vardan“, – pažymi teisėjai.
Kadenciją bebaigianti Taryba tikina, kad nepaisant teismams sudėtingo laikotarpio, teisėjų savivalda neišdavė teisingumo idėjos ir nesusilaikė nuo savo nuomonės išsakymo, nors dėl to ir susilaukė kitų valdžios atstovų neigiamo vertinimo.
D. Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikavo Teisėjų tarybos sprendimus laikinosios Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atžvilgiu ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto.
Jis sakė Lietuvos teisingumo sistemoje matantis „teismų savivaldos institucijų ir teisėjų pareigų nevykdymą, aukščiausiųjų teisminių instancijų teisėjų nekompetenciją“.
Jis tvirtino, kad Tarybos sprendime dėl S. Rudėnaitės atleidimo pagal prezidento pateiktą formuluotę „konformizmas nugalėjo pareigą paisyti Konstitucijos“.
