Vis dėlto grėsmingas virusas daliai lietuvių pareigos mirusiesiems atlikti nesukliudė – kaip ir kasmet tūkstančiai žvakelių Vėlinių išvakarėse nušvietė kapus.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę teigė, kad gyventojai gali per Vėlines vykti į kapines, tačiau paragino jose nesibūriuoti ir laikytis saugumo priemonių. Premjeras taip pat paragino gyventojus nesibaiminti karantino sąvokos.
„Tai yra teisinis apibrėžimas ir nieko nepadarysi. Griežto ribojimo dėl judėjimo nėra, mes rekomenduojame, kad be būtino reikalingumo tų kontaktų ir judėjimo nebūtų. Rekomendacija galioja visai Lietuvai – siūlome vykti, aplankyti artimųjų kapus, jei yra toks poreikis ir be to negalima išsiversti, tačiau tą daryti laikantis saugumo priemonių“, – paaiškino S. Skvernelis.
Prieš vykstant lankyti artimųjų kapų Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rekomendavo pasidomėti, kokiai zonai – žaliai, geltonai ar raudonai, priskiriama konkreti savivaldybė.
Jei teritorijoje, į kurią planuojama vykti, yra paskelbtas karantinas, kelionę siūlomą atidėti vėlesniam laikui. Žmonėms, esantiems izoliacijoje arba turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), draudžiama vykti lankyti artimųjų kapus. Privaloma likti namuose ir visais iškilusiais klausimais konsultuotis su Karštąja koronaviruso linija (tel. 1808) arba su savo šeimos gydytoju.
Lapkričio pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimo ir rimties nuotaikos. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai.
Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, švenčiama pagerbiant visus žinomus ir nežinomus Katalikų Bažnyčios šventuosius, kurie paliko žmonijai kilnaus krikščioniško gyvenimo pavyzdį.
Per pamaldas bažnyčiose skaitomi aštuoni Kristaus paskelbti palaiminimai – krikščioniškos dvasios programa. Po šventės pamaldų pradedamas maldų už mirusiuosius aštuondienis: giedamos psalmės, einamos procesijos su degančiomis žvakėmis, tvarkomi ir puošiami kapai – rengiamasi Vėlinėms.
Mirusiųjų atminimo diena – Vėlinės – nuo seniausių laikų minimos lapkričio 2-ąją. Katalikų bažnyčiose meldžiamasi tik už mirusiuosius, giedamos psalmės, kalbamos maldos, lankomi kapai.
Šiemet Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19, o valstybei ėmusis papildomų priemonių gyventojų sveikatai apsaugoti, bažnyčios pasilieka atvertos tiek asmeninei, tiek bendruomeninei maldai. Tačiau Lietuvos vyskupų konferencija ragina dalyvaujant Šv. Mišiose dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas ir išlaikyti saugų, bent 2 metrų, atstumą.
Lietuvoje ilgai tikėta, kad per Vėlines žemėje lankosi mirusiųjų vėlės. Jos grįžtančios Visų šventųjų vidurnaktį ir visais keliais traukiančios į bažnyčią melstis. Devynioliktojo amžiaus viduryje Lietuvos kaimuose buvo paprotys Vėlinių išvakarėse gerai iškūrenti pirkią, kad grįžusios giminės vėlės galėtų sušilti. Joms būdavo paliekama ir vandens bei maisto.
Lietuvoje tvirta tradicija Vėlinių išvakarėse ir per pačias Vėlines lankyti ne tik savo artimųjų kapus, bet gėlės žiedu ar žvakute pagerbti labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių atminimą.
Vilniaus Rasų kapinėse žvakelės uždegamos ir ant tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kitų garsių žmonių kapų, pasimeldžiama prie žuvusių Tėvynės laisvės gynėjų memorialo Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Žmonės raginami uždegti žvakeles ir ant tų žemės kauburėlių, kurių jau niekas nebelanko, nes Vėlinės – gyvųjų ir mirusiųjų susitikimo šventė.
