„Tikrai galiu išreikšti paramą, padėką medicinos darbuotojams, tačiau turiu pasakyti, kad visą kaltę suversti už tų reikalavimų ir pasiruošimų nevykdymą Vyriausybei suversti irgi negalima, kadangi, manau, kad visuomenė irgi turi prisiimti tam tikrą kaltės dalį dėl to, kas darosi“, – LRT radijui teigė V. Adamkus.
„Čia yra ir pati visuomenė kalta, nes ji turi laikytis nustatytų taisyklių, bendradarbiauti. O kaip paskutiniai tyrimai rodė, nemaža dalis žmonių visiškai ignoruodavo ką Vyriausybė skelbdavo“, – pridūrė jis.
Todėl prezidentas akcentuoja, kad šioje sudėtingoje situacijoje visuomenė privalo laikytis priimtų nurodymų ir ribojimų.
„Galbūt nebuvo visiškai pasiruošta, bet prie to nepasiruošimo ir dėl tų pasekmių, kurias šiandien turime, visuomenė turi irgi prisiimti (atsakomybę – ELTA). Visuomenė turi būti paklusni, priimti nurodymus, kurie yra specialistų nustatyti ir privalomi ir juos vykdyti. Tada bendromis pastangomis mes išlįsime iš tos situacijos, kuri šiandien viešpatauja pas mums“, – sakė kadenciją baigęs prezidentas.
„Kai pas mus per parą 1000 atvejų atsiranda, tai čia tik paseka bendrų visuomenės reakcijų, veiksmų, tam tikrų reikalavimų nesilaikymo“, – akcentavo jis.
Kritikavo valstybės aparatą
V.Adamkus teigia, kad šalies gyventojai vis labiau priima laisvo žmogaus ir demokratijos sąvokas gyvenime, tačiau, pabrėžia jis, valstybė vis dar nepadarė pakankamos pažangos.
„Reikėtų sakyti, kad lietuvių visuomenė jau daugiau priima demokratijos, laisvo žmogaus sąvokas ir jų panaudojimą gyvenimo srityse. Tačiau turiu prisipažinti, kad tokio laisvo lūžio, kuris paveiktų mūsų visas gyvenimo sritis, man atrodo, dar mes nesame atsikratę – blogų įpročių, ypač biurokratijos srityje, nuo kurios kenčia mūsų visos valstybės reikalai“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Jo teigimu, šaliai geresnių rodiklių reikėtų pasiekti švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų srityse.
„Per mūsų didžiąją emigracijos bangą netekome labai daug žmonių – žmonių gyvenimo lygis nepagerėjęs. Iš to kyla visos kitos problemos. Jei būtume protingai paskirstę pinigus... Aš galvoju, kad atsakymas į visas blogybės yra tas, kad mums trūksta pinigų“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak V. Adamkaus valstybė turėtų geriau valdyti lėšas, surenkamas per mokesčius, bei ES finansines lėšas.
„Mes turėtume mažiau problemų, ypač prarandame daug talentų. Taip, kalbame daug, bet kai susiduriame su pačios problemos sprendimu, čia pajudėjome tik metrais skaičiuojant“, – teigė V. Adamkus.
Pasak jo, šalis nepadarė pakankamos pažangos.
„Kai aš matau po Seimo rinkimų naujus veidus, su naujomis idėjomis, galiu tik pasveikinti ir jomis pasidžiaugti. Jau galiu skambėti taip pat, kaip prieš septynerius ar ketverius metus – progresas padarytas, tačiau nepakankamas“, – pridūrė buvęs šalies vadovas.
V.Adamkus teigia, kad Lietuvoje yra žemas politinės kultūros lygis. Anot jo, tokia šalies politinė kultūra kitose valstybėse tikrai nebūtų toleruotina.
„Politinės kultūros Lietuvoje trūksta, bet tai aiškiai siejasi su pačiomis asmenybėmis. Pas mus nėra asmeninės kultūros, ir tai matyti visuomeninėse institucijose. Tai matyti bendraujant, sprendžiant bendrus reikalus. Seime, kaip aš girdėjau kai kurias kalbas, tai bet kurioje pasaulio valstybėje tokie reikalai nebūtų toleruotini. Tai parodo mūsų politinės kultūros žemą lygį. Reikia tikėtis, kad keldami savo asmeninę kultūrą, pakelsime ir politinę kultūrą tuo pačiu. Trūks turbūt laiko, tenka su tuo taip pat sutikti“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Prezidentas teigia, kad Lietuvoje žemą politinę kultūrą lemia buvusios sovietinės santvarkos palikimas.
„Priežastys (politinės kultūros – ELTA) yra palikimas buvusios santvarkos, kai buvo sugriauti visi moraliniai principai ir buvo diktatas,kaip tvarkytis pagal vieno diktatoriaus ar vienos partijos sprendimus. Tai tas atsiliepė ir bendrai mūsų auklėjimo sistemaim ir mūsų jaunos visuomenės išsilavinimui ir kultūros prisiėmimui. Reikia tikėtis, kad to daugiau nebus“, – sakė jis.
V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Čia besimokydamas Eichšteto lietuvių gimnazijoje sutiko ir savo būsimą žmoną Almą. Vėliau studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.
1949 m. atvyko į JAV ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, buvo pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Būsimas Lietuvos vadovas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.
Lietuvos prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 ir 2004 m.
Stebi JAV prezidento rinkimus
V.Adamkus teigia atidžiai stebintis rinkimų eigą pagrindinėje Lietuvos sąjungininkėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak buvusio šalies vadovo, dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo perrinkimas reikštų tam tikrus pavojus ir nestabilumą tarptautinėje politikoje.
„Labai artimai seku ir matau tam tikrus pavojus bendrai pasaulinei politikai, kadangi rinkimai vyksta didelėje valstybėje, kuri turi be galo didelę įtaką visam pasauliui“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Jo teigimu, D. Trumpas per savo kadencijos metus blaškėsi tarp pagrindinių pasaulio demokratijos vertybių.
„Prezidento Trumpo perrinkimas turi tam tikrų didelių pavojų, kadangi jo vykdoma politika ne visada atitinka laisvės principus ir pasaulio saugumo reikalus. Jis per tuos ketverius metus parodė savotišką blaškymąsi tarp pagrindinių pasaulinių principų – laisvės, laisvo žodžio ir demokratijos. Jo svyravimai arba nusileidimai yra mums nepriimtini“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvos ir JAV sąjunginiai ryšiai išliks, tačiau, atkreipė dėmesį V. Adamkus, Lietuva turi aktyviai veikti ES tarptautinėje politikoje.
„Lietuvos ir Amerikos santykiai nepasikeis, jie tik gali būti pažeisti bendroje tarptautinėje plotmėje. Todėl aš manau, kad Lietuvos politika turi veikti aktyviai ES“, – pridūrė V. Adamkus.
JAV antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas D. Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą. Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku.
