„Geriausias simbolis, kuris apibūdina Vyriausybės tvarkymąsi su antrąja (koronaviruso – aut.past.) banga, yra – žiūrėk, važiuoju be rankų. Po pirmosios krizės (Vyriausybė – aut.past.) pakėlė rankas ir manė, kad pavyks nuo kalno nuvažiuoti saugiai, kad galbūt pusnis pagaus. Bet dabar atrodo, kad lekiam nuo kalno, o aplinkui medžių gausėja ir vienintelė baimė, ar mes neišsitėkšim į kokį rimtesnį medį.
Ar dėl rinkimų, ar dėl kitų priežasčių... Aš nežinau dėl ko, bet buvo pasirinkta daryti mažiau, nei buvo galima. Mažiau kalbėtis, mažiau papasakoti, mažiau atskleisti“, – antradienį po derybinių grupių posėdžio dėl koalicijos formavimo Seime sakė konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Negailėjo kritikos
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat negailėjo kritikos Sauliaus Skvernelio vadovaujamam ministrų kabinetui.
„Nepasikonsultuojama su savivaldybėmis, kurios jau kai ką daro, išleidžiami galbūt tarpusavyje prieštaraujantys reguliavimai. Visi supranta, kad situacija yra labai rimta ir griežtesnių priemonių reikės, bet visuomenės nereikia nei bauginti, nei savivaldybių lupti – reikia bendradarbiauti“, – teigė ji.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad, jos manymu, Vyriausybei nepavyko realizuoti efektyvių lokalių karantinų.
„Jau prieš gerą mėnesį ekspertai kalbėjo apie tai, kad turime diskutuoti ne apie vieną didelį karantiną, bet apie labai efektyvius mažus karantinus ir židinių valdymą. Deja, jis nebuvo toks efektyvus, kaip norėtųsi. Mūsų lūkestis yra, kad šiandien priimami sprendimai efektyviau suvaldytų tą bangą ir prasidėtų gerėjanti tendencija“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Privalo siekti didesnio atsekamumo
Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė turi siekti, jog koronaviruso atvejų atsekamumas Lietuvoje būtų vėl įmanomas. Pasak jos, šiuo metu koronaviruso atvejų be galo daug, o atsekti jų priežastingumą yra sunku.
„Nežinau, kokiomis sąlygomis Vyriausybė skelbia karantiną, nes žodis „karantinas“ gali reikšti gana skirtingus dalykus. Bet manau, kad tikslai, kurių turėtų Vyriausybė siekti dabar, nepaisant to, kad artimiausiu metu ši Vyriausybė turėtų savo darbą baigti, <..> tai yra atsakomybė prieš žmones bei sveikatos sistemą.
Tai labai priklauso nuo to, kokios yra sąlygos. Žinome, kad valstybės, kurios yra įvedusios platesnio masto karantiną, pasiekė tai, kad atvejų skaičius sumažėjo“, – teigė I.Šimonytė.
I.Šimonytė taip pat tikino, kad kitų metų biudžete pasigenda įvertinimo dėl COVID–19 suvaldymui reikalingų priemonių.
„Biudžete turėtų būti numatyta tam tikra saugumo marža COVID–19 situacijai. Jeigu reikėtų platesnio masto intervencinių priemonių, tarkime, mokėti už prastovas, mokėti žmonėms, kurie netenka pajamų, kažkokias verslo palaikymo priemones taikyti, tai turėtų būti biudžete įvertinta.
Dabar šito aš pasigendu ir tai bus pagrindinis prioritetas peržiūrint tai, ką pateikė dabartinė Vyriausybė, tikrai ne mokesčių didinimai ir patvirtintų išlaidų mažinimai“, – kalbėjo ji.
Primename, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo.
„Rytoj Vyriausybei bus siūloma įvesti visuotinį karantiną nuo šios savaitės pabaigos, greičiausiai nuo šeštadienio vidurnakčio. Mano nuomonė buvo, kad tas penkias savivaldybes, kurios yra žalioje zonoje, palikti be visuotinio karantino, bet ministrai apsisprendė kitaip ir tos penkios savivaldybės irgi pateks į visuotinio karantino sąlygas“, – antradienį sakė S.Skvernelis.
