Tiesa, Lietuva nėra jokia išimtis – panaši pandemijos banga užliejo visą pasaulį. Tik dabar mūsų politikams jau nėra pagrindo džiaugtis, kad kone sėkmingiausiai ES tvarkomasi su koronaviruso plitimu.
Augantis susirgimų skaičius rodo, kad ir šalies valdžia vėluoja stabdyti užkrato plitimą prevencinėmis priemonėmis, ir visuomenė nuslūgus pavasarinei bangai pernelyg atsipūtė.
Epidemiologai pripažįsta: nėra garantijos, kad karantinas sustabdys koronavirusą
Didžiausią pavojų kelia ne tiek didėjantis užsikrėtusiųjų skaičius, kiek sveikatos apsaugos sistemos galimas perkaitimas, kai pritrūksta pajėgumų suteikti skubią pagalbą visiems pacientams.
Lietuva taip pat atsidūrė prie kritinės ribos – specialistai jau siunčia ir valdžiai, ir visuomenei rimtus perspėjimo signalus, kad nesame apdrausti nuo situacijos, kai sveikatos apsaugos sistema gali nepajėgti padėti visiems susirgusiems.
Infekcinių ligų centro vadovė L.Jančorienė perspėjo, kad dabar situacija gydymo įstaigose gerokai sudėtingesnė nei pavasarį.
Virusas plinta ligoninėse, apsikrečia medikai. Jei rudenį ir žiemą susirgusių žmonių toliau sparčiai daugės, gali įvykti tai, ko buvo išvengta pavasarį, – kai gydytojams tenka rinktis, kurį pacientą dar gelbėti, o kuriam jau nė nemėginti padėti. Su tokiu baisiu pasirinkimu jau teko susidurti, pavyzdžiui, Italijos medikams.
Vilniaus universiteto profesorius V.Kasiulevičius irgi išplatino įspėjimą, kad Santaros klinikose ir kitose gydymo įstaigose susidaręs savotiškas sprogstamasis mišinys gali sukelti perkaitimą, tad būtina drastiškai stabdyti viruso plitimą.
Apie tai kalba ir kadenciją baigianti valdžia. Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pareiškė neatmetantis galimybės, kad gali tekti įvesti šalyje visuotinį karantiną.
Kol kas ši priemonė taikoma tik raudonosios zonos savivaldybėms, bet jų skaičius vos ne kasdien auga.
Premjeras S.Skvernelis pranešė, kad siūlys Vyriausybei griežtinti karantino sąlygas raudonosios zonos savivaldybėse ir įvesti karantino režimą jau ir geltonojoje zonoje.
Žinoma, ne visiems tai patiks. Pasigirs pasipiktinimo balsų. Panašiai nutinka ir kitur pasaulyje – vis dar nemažai žmonių numoja ranka į pandemijos grėsmę, kai kurie net neigia patį virusą ir patiki sąmokslo teorijomis.
Šitokios nuotaikos labai trukdo stabdyti pandemiją. Kvaila manyti, kad visokie gandonešiai geriau už epidemiologus išmano, kaip elgtis plintant virusui, – mokslo įrodytas faktas, kad infekcines ligas gali sustabdyti tik vakcina, bet koronavirusui jos dar nėra, arba karantinas – ir kuo jis griežtesnis, tuo efektyvesnis.
Karantiną įvesti galiausiai būna priverstos ir tų šalių vyriausybės, kurios ilgai neigė tokią būtinybę.
Taip nutiko Jungtinėje Karalystėje, kurios premjeras B.Johnsonas ilgą laiką atsainiai vertino koronavirusą, kol pats sunkiai susirgo. Dabar daugelyje JK miestų jau taikomi gerokai griežtesni apribojimai negu Lietuvoje, vakarais uždaromi britų pamėgti alaus barai, restoranai, bet įsibėgėjusį užkratą sunku sustabdyti.
Į dar kvailesnę padėtį pateko Čekijos premjeras A.Babišas. Ši šalis pavasarį panašiai sėkmingai kaip Lietuva tvarkėsi su pandemija, vasarai artėjant čekai, sustatę gatvėse virtines stalų, net surengė masinę puotą švęsdami pergalę prieš virusą.
A. Veryga apie augančius skaičius: „Nežinau, ką dar ir kaip pasakyti Lietuvos žmonėms“
Bet kai prieš kelias savaites Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino čekus stabdyti atsiritančią antrą pandemijos bangą, A.Babišas irzliai atšovė, kad prastai su užkratu kovojusi PSO geriau patylėtų.
O netrukus Čekija įsiveržė į pirmą vietą ES pagal užsikrėtusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų – A.Babišas jau skambina pavojaus varpais, šalies miestų gatvės ištuštėjusios, o čekus, kai jiems savo ligoninėse nebeliks vietų, žada gelbėti Vokietija.
Kad panašus scenarijus neištiktų Lietuvos, svarbu nevėluojant griežtinti apsisaugojimo priemones, įtikinti visuomenę jų nuosekliai laikytis. Aišku, tai pakenks ekonomikai, bet antraip teks sumokėti dar didesnę – ne tik finansinę, bet ir žmonių gyvybėmis.
Geriau pasirengti naujai koronaviruso bangai Lietuvai, be abejo, trukdė Seimo rinkimų kampanija. Suvaržymai niekur nėra populiarūs, todėl nei valdantieji skubėjo jų griebtis, nei opozicija ragino veikti.
Šiuo metu – savotiškas tarpuvaldis, net ir sudarius naują Vyriausybę jai reikės laiko įsibėgėti.
Tokiomis aplinkybėmis gal ir teisingas prezidento G.Nausėdos, smarkiai kritikuoto pavasarį, kad visiškai buvo užleidęs pandemijos krizės suvaldymo iniciatyvą Vyriausybei, sprendimas suburti sveikatos apsaugos ekspertų tarybą, kuri patarinėtų valdžiai, kaip stabdyti koronavirusą.
Susiję straipsniai
Tiesa, šis šalies vadovo žingsnis irgi jau sulaukė kritikos – abejojama, ar nebus dubliuojama Vyriausybės suburto komiteto veikla, be to, kartais ir medicinos specialistai savo rekomendacijomis vežimą ima traukti į skirtingas puses, ypač kai sumano politikuoti.
Vis dėlto prezidento užmojis, kol nepradėjo dirbti nauja Vyriausybė, gal padės sutelkti specialistus, sudarys jiems galimybes sutarti dėl efektyviausių koronaviruso užkardymo priemonių.
Vienaip ar kitaip, ekspertų balsas dabar svarbiausias ir politikai privalo jį girdėti.