2016 m. Seimo rinkimų pirmajame ture rinkimų dieną savo balsą Lietuvos piliečiai taip pat buvo linkę atiduoti kiek aktyviau: rinkimų sekmadienį balsavo 43,21 proc. balso teisę turinčių asmenų, savo valią iš anksto išreiškė 6,65 proc. rinkėjų. Kaip ir šiemet, taip ir prieš ketverius metus, antrojo turo aktyvumas buvo kiek mažesnis. Rinkimų dieną antrajame ture dalyvavo 31,84 proc. rinkėjų, išankstiniame balsavime – 5,95 proc.
Rinkimų rezultatai metai iš metų rodo, kad savo teise balsuoti Lietuvos rinkėjai naudojasi gana vangiai. Pasak politologų ir sociologų, pasyvų rinkiminį dalyvavimą Lietuvoje lemia net keletas veiksnių.
Atskaitos taškas
Sociologas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį, kad, galvojant apie rinkiminį aktyvumą ir jo vertinimą, reikėtų turėti aiškų atskaitos tašką, kuris nurodytų maksimalų Lietuvos rinkėjų aktyvumą. Pasak jo, šiuo atskaitos tašku galėtų būti 2003 m. referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), kai išreikšti savo valią atėjo 63.37 proc. rinkėjų.
„2003 m. gegužės 10-11 d. vyko referendumas dėl Lietuvos narystės ES. Agitacija, skatinant ateiti į tą referendumą, truko apie metus. Pats balsavimas truko dvi dienas. Buvo imtasi ir papildomų priemonių, suteikiant rinkėjams galimybę balsuoti papildomose vietose.
Už sudalyvavimą balsavime rinkimų sekmadienį buvo pasiūlytas atlygis – skalbimo milteliai, šokoladas arba alaus butelis. Visų tų priemonių dėka atėjo kiek daugiau nei 63 proc. rinkėjų. Tikriausiai didesnio aktyvumo tikėtis ir negalime“, – teigė V.Gaidys.
Iš tiesų 2003 m. referendumo dėl narystės ES metu balsavimas vyko dvi dienas, o antrąją dieną pilietinę pareigą atlikę rinkėjai galėjo tikėtis ir dovanos. Referendumo sekmadienį, t.y. gegužės 11 d., parduotuvėse „Minima“, „Media“, „Maxima“ ir „T Market“ pateikę referendumo dalyvio lipduką, žmonės už simbolinį vieno cento mokestį galėjo įsigyti pakuotę skalbimo miltelių, butelį gaiviojo gėrimo, butelį lietuviško alaus ar lietuvišką šokoladinį batonėlį.
Valdžia rinkėjams – svetima ir tolima
„Mažą rinkiminį aktyvumą lemia susvetimėjimas tarp piliečių ir valdžios. Tas santykis yra svetimas ir tolimas. Žmonės į valdžią žiūri kaip į kažką, kas jiems svetima, kas nėra jų. Žmonės nemano, kad valdžia kyla iš tautos. Žmonės nemato savo ir valdžios ryšio“, – pasyvaus dalyvavimo rinkimuose priežastis apibrėžė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Politologo akimis, dėl menko aktyvumo kalta ir valdžia. Dabartinis politinis elitas, pasak jo, žino savo elektorato ribas ir nėra suinteresuotas į rinkimus pritraukti platesnį rinkėjų segmentą.
„Tiems, kurie priklauso politiniam elitui, esama situacija tinka. Jie nėra suinteresuoti, nes jei aktyvumas siektų, tarkime, 80 proc., niekas neįsivaizduoja kaip atrodytų Seimas. Jis tikrai atrodytų kitaip.
Klasikiniu požiūriu, rinkėjai skirstomi į tris grupes: į rinkėjus su tvirtomis rinkiminėmis nuostatomis, rinkėjus su besikeičiančiomis rinkiminėmis nuostatomis ir rinkėjus be jokių nuostatų. Tų, kurie ateitų, pasirinkimas yra neprognozuojamas – niekas negali pasakyti, už ką jie balsuos. Tai greičiausiai būtų žmonės be jokių rinkiminių nuostatų.
Todėl, pavyzdžiui, konservatorių per šiuos rinkimus pasiektas rekordas, kai už juos balsavo 292 tūkst. 124 rinkėjai, jei ateitų balsuoti 2 mln. Lietuvos piliečių, tiesiog ištirptų. Kitos politinės jėgos taip pat nesuinteresuotos, nes jos daugmaž žino savo elektoratą ir jo ribas“, – kalbėjo MRU docentas V.Dumbliauskas.
Dvi priežasčių grupės
Sociologo V.Gaidžio teigimu, nedidelį rinkiminį aktyvumą Lietuvoje gali paaiškinti dvi pagrindinės nedalyvavimo rinkimuose priežasčių rūšys. Tai yra fizikinės priežastys ir psichologinės priežastys.
„Kalbant apie pirmąją priežasčių rūšį, akivaizdu tai, kad dalis lietuvių yra užsienyje. Kiek lietuvių gyvena užsienyje, niekas tiksliai nežino. Užsienyje subalsuoti jiems sudėtingiau. Jei būtų internetinis balsavimas, tikėtina, kad subalsuotų beveik visi užsienio lietuviai.
Kitos galimos fizikinės kliūtys yra susiję su negalios turėjimu. Daugmaž aštuoni procentai mūsų visuomenės yra oficialiai neįgalūs žmonės. Tai gana didelė dalis. Į kai kurias apylinkes negalią turintiems žmonėms sunkiau patekti. Žinoma, galima išsikviesti ir balsuoti namuose, bet tai taip pat yra tam tikri apsunkinimai, dėl kurių žmonės nebalsuoja“, – detalizavo V.Gaidys.
Pasak jo, į nebalsuojančiųjų grupę patenka ir žmonės, kurie dėl girtavimo ar kitų priklausomybių yra už visuomenės ribų. Apibrėžti tikslų tokių žmonių skaičių yra sudėtinga.
Kaip pastebėjo sociologas, gana pasyvų balsavimą lemia ir klasikiniai dalykai. Pavyzdžiui, manymas, kad vieno rinkėjo balsas nieko nenulems arba nėra už ką balsuoti.
„Jaunimas – atskira grupė. Jų neaktyvumą lemia kitos priežastys, kurios yra panašios tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jiems rinkimai yra mažiau svarbūs nei pensininkui. Jaunas žmogus yra pats savo laimės ir sėkmės kalvis. Jam svarbiausia įsitvirtinti karjeros kelyje ir asmeninio gyvenimo dalykai. Šitie dalykai jiems žymiai svarbesni nei rinkimai“, – sakė V.Gaidys.
Anot jo, jei būtų galima balsuoti internetu, galėtume tikėtis, kad ir jaunimas, ir gyvenantys užsienyje subalsuos maksimaliai aktyviai.
