Kur dėtis konservatorių vedliui, jeigu Seimo pirmininko postas bus atiduotas Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen? Tai – ne vienintelis iki šiol neatsakytas dešiniosios koalicijos dėlionių klausimas.
Kol kas neaišku ir kaip bus pasidalytos ministerijos, kas joms vadovaus.
Portalo lrytas.lt nespaudai/2020/11/04/news/g-landsbergis-atsake-kodel-neivardina-kandidatu-i-ministrus-prakalbo-apie-raudonu-liniju-brezima-16986114/"="">nespaudai/2020/11/04/news/g-landsbergis-atsake-kodel-neivardina-kandidatu-i-ministrus-prakalbo-apie-raudonu-liniju-brezima-16986114/"" target="_blank">laidoje „Ne spaudai“ dalyvavę G.Landsbergis ir V.Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog derybos dėl valdžios vyksta sklandžiai, – esą pirmiausia norima susitarti dėl koalicijos sutarties teksto bei sąlygų.
– Liberalų sąjūdis ir jo lyderė V.Čmilytė-Nielsen jau ir garsiai yra įvardiję, kad pretenduotų į Seimo pirmininko postą. Bet kol kas nieko nesame girdėję, kokį postą sau yra numatęs G.Landsbergis. Ar jūs save irgi matytumėte šiame poste? – paklausėme G.Landsbergio.
G.Landsbergis: Dabar labai įdomus laikas, kai partijos nekalba apie postus, bet žiniasklaida kurį nors politiką įvardija kaip numatomą kandidatą į ministrus, kviečia jį į laidas ir sukuria intrigą.
– Bet tuo užsiima ne tik žiniasklaida. Antai ir prezidentas Gitanas Nausėda jau pasvarstė, kad Seimo pirmininku galėtų būti V.Čmilytė-Nielsen arba G.Landsbergis. Bet juk akivaizdu, kad abu nebūsite.
G.L.: Mes nuoširdžiai laikomės principo, kad pirmiausia turime susitarti dėl koalicijos sutarties, tik tada sėsime kalbėti apie asmenis, kurie yra tinkamiausi vienai ar kitai pozicijai užimti.
– Kaip būtų geriau – kad Seimui vadovautų didžiausios valdančiosios partijos lyderis ar nebūtinai? Ar kiltų nesklandumų Seimo darbe, jeigu jam vadovautų 13 narių turinčios frakcijos atstovas?
V.Čmilytė-Nielsen: Sunku pasakyti, kaip būtų geriau. Mes turime susiklosčiusią tradiciją – į Seimo pirmininko postą pretenduoja antros pagal dydį valdančiosios partijos lyderis.
Mes visos rinkimų kampanijos metu kalbėjome apie kelias mums svarbias sritis, įvardijome šešėlinį ministrų kabinetą ir nuo šių pasirinkimų niekur nesitraukiame. Aš manau, kad elgiamės gana korektiškai tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos, tiek ir koalicijos partnerių atžvilgiu.
– Ar mažesnieji koalicijos partneriai derybose jaustųsi geriau, jeigu konservatoriai aiškiau pasakytų, ar bus laikomasi jūsų minėtos tradicijos, ar gali būti formuojamos naujos?
V.Č.-N.: Kol kas kalbos apie Seimo pirmininko ar kitus postus nėra, ir aš pritariu G.Landsbergiui, kad teisinga iš pradžių susitarti dėl visiems partneriams svarbių dalykų, aiškių formuluočių.
G.L.: Aš iki šiol neturėjau progos, bet galiu pasakyti, kad Viktorija būtų puiki Seimo pirmininkė.
Man kartu su ja teko dirbti opozicijoje. Tai žmogus, kuris geba telkti, o Seimui to labai reikia. Pastaruosius ketverius metus tai nebuvo daroma dėl įvairių priežasčių – patirties stokos, asmeniškumų.
– Vis dėlto kur jūs save matote, nes daugelis svarsto, ar jums neteks sekti valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pėdomis ir tenkintis Kultūros komiteto pirmininko postu?
G.L.: Šio komiteto taip lengvai neatiduosiu. Vis tiek tai šešėlio valdovo galios sostas. (Juokiasi.)
Bet esu Ingridai Šimonytei pasakęs, kol kas tik jai, kad būsiu ten, kur matysime, jog galiu geriausiai atlikti savo darbą. Kokie mano galimi uždaviniai? Turbūt suvaldyti didelę frakciją. Nematau joje tokių didelių takoskyrų, kurios buvo anksčiau, ji dabar labiau susitelkusi, bet paskatinimo bendram darbui gali ir reikėti. Todėl neatmetu galimybės, kad likčiau Seime.
– Frakcijos seniūnu?
G.L.: Aš manau, kad tai yra svarbi pozicija. Kur kelias vestų po to, man dar sunku pasakyti.
– Apie jus daug kalbama ir kaip apie galimą pretendentą vadovauti Užsienio reikalų ministerijai. Ar būsimoje Vyriausybėje save matytumėte?
G.L.: Neatmesčiau tokios galimybės, bet reikia žiūrėti, koks bus bendras vaizdas.
