Lietuvos ekspertai išskyrė blogiausią COVID-19 plitimo scenarijų: gruodžio pabaigoje turėtume beveik 100 tūkst. infekuotųjų

Po susitikimo prezidentas G.Nausėda pranešė, kad ekspertų pateiktos koronaviruso plitimo prognozės yra keliančios rūpestį, tačiau „nėra tragiškos“.

„Noriu pasidžiaugti, kad šiandien įvyko pirmasis Sveikatos ekspertų tarybos posėdis, kuriame buvo pateikti rezultatai, susiję su galimomis užsikrėtusiųjų skaičiaus augimo prognozėmis artimiausiomis savaitėmis, įvertinus skirtingus scenarijus. Iš karto noriu pasakyti, kad nereikia gąsdintis.

Prognozės yra keliančios rūpestį, tačiau jos nėra tragiškos. Viskas yra tiek mūsų rankose, tiek ir pačios valdžios – dabartinės ir ateinančios. Viena įgyvendina darbus, tai, ką reikia įgyvendinti, kita – juos perima, numato savo veiksmų planą, veiksmų algoritmą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, Sveikatos ekspertų taryba po ilgų diskusijų parengė dokumentą, kuris „padės mūsų sveikatos apsaugos politikams parengti geriausią priemonių planą“.

„Valdžia – Prezidentūra, Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija – ir patys žmonės yra atsakingi, kiek ilgai užtruks mūsų kova su koronavirusu ir kokia ji bus sėkminga“, – tvirtino G.Nausėda, kartu padėkodamas ir šalies medikams.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta patikino, kad suburta taryba padės atrasti tiksliausius viruso plitimo prognostinius modelius. Jis taip pat žadėjo, kad bus atskleista pilna iki šiol paslaptyje laikyta tarybos sudėtis.

„Labai džiugu, kad turime apie 20 pačių geriausių ekspertų, kurie prisijungė vedami pilietinės iniciatyvos“, – sakė prezidento patarėjas.

Kaip vieną svarbiausių ekspertų uždavinių S.Krėpšta įvardijo tai, kad ji pateiks konkrečias rekomendacijas, kaip adaptuoti Lietuvos sveikatos sistemą, kad visi ligoniai sulauktų tinkamo gydymo, neapribojant kitų svarbiausių sveikatos paslaugų teikimo.

„Tarybos privalumas yra tas, kad, kalbant apie viruso plėtrą ir prognozę kelioms savaitėms, vis dėlto turime net keturis modelius ir matome, jog dalis jų rodo panašius skaičius. Galime gana užtikrintai pasakyti, kas mūsų laukia per keturias savaites.

Tai implikuoja labai aiškius skaičius, kiek kovidinių lovų reikės ir turime savaitei, dviem į priekį skaičius, kiek jų reikia paruošti“, – pasitikėjimą ekspertais išreiškė S.Krėpšta.

Sveikatos ekspertų taryba buvo suburta vos prieš savaitę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas kalbėjo, kad dėl tokio trumpo laiko ekspertai nespėjo aptarti visų svarbiausių klausimų, todėl prioritetą kėlė pagrindinei problemai – koronavirusu sergančių pacientų gydymui stacionare.

„Per tą laiką bandėme išanalizuoti esančias stacionarinės pagalbos apimtis, jų dinamiką laike. Tokius apibendrintus skaičius norėčiau pristatyti. Matome, kad jau kurį laiką yra gražiai nusistovėjęs procentas, jog iš visų aktyvių atvejų maždaug 5 proc. reikia stacionarinės pagalbos. Maždaug iš pusės tų, kurie yra gydomi stacionare, jiems reikia deguonies kaukių. Dešimtadaliui reikalinga pagalba reanimacijos skyriuose.

Turime tokią situaciją ir pabandėme pažiūrėti, kas mūsų laukia ateityje. Turėjome stiprius matematikus, prognozuotojus, epidemiologus. Pabandėme įvardyti kelis scenarijus“, – ekspertų darbą nupasakojo M.Stankūnas.

Vienas iš scenarijų buvo sudarytas su tokia sąlyga, kad Lietuvoje nebūtų karantino ir žmonės gyventų įprastą gyvenimą.

„Tuomet iš tikrųjų ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas, nes, mūsų skaičiavimais, tokiu atveju gruodžio pabaigoje mes turėtume beveik 95 tūkst. žmonių, sergančių COVID-19. Pritaikant proporciją, tuo metu Lietuvos ligoninėse būtų gydoma apie 4,5-5 tūkst. sergančių pacientų“, – bauginančią statistiką pristatė profesorius, išreikšdamas viltį, kad toks „apokaliptinis scenarijus nepasitaikys“.

Antrasis scenarijus sudarytas su prielaida, kad šalyje galioja karantino režimas, tačiau žmonės nelabai laikosi nurodymų ir rekomendacijų, gyvena pakankamai atsipalaidavę.

„Tada iš tikrųjų matome, kad gruodžio pradžioje turėtume ne tokį baisų variantą, bet turėtume apie 50 tūkst. sergančių žmonių. Darome prielaidą, kad bus žmonių sąmoningumas didelis ir jie tų rekomendacijų laikysis“, – aiškino M.Stankūnas.

Profesorius pabrėžė manąs, kad situacija Lietuvoje gali būti suvaldyta pakankamai neblogai. „Mes prognozuojame, kad vienais skaičiavimais tai turėtų prasidėti lapkričio 20 dieną, kitais – lapkričio 27 dieną. Tada mes jau turėtume matyti tikrai teigiamus poslinkius ir tikrai turėtų atvejai mažėti“, – skaičiavo jis.

Pagal ekspertų tarybos skaičiavimus, jei Lietuvoje neįvyks blogiausi koronaviruso plitimo scenarijai, šalies ligoninėse kovidiniams pacientams turėtų būti paruošta apie 1150 lovų.

Šiuo metu Lietuvoje COVID-19 infekcija patvirtinta 20 tūkst. 747 asmenims, 15 tūkst. 34 – tebeserga, 5454 – pasveiko. Per pastarąją parą šalyje patvirtinti net 1656 nauji infekcijos atvejai, nuo šios ligos mirė 6 žmonės. Dar 4 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.

Paklaustas, kokių koronaviruso plitimo rezultatų tikėtis žiemą, M.Stankūnas akcentavo, kad ekspertų grupė nesvarstė ilgalaikių šalies prognozių, tačiau, anot jo, preliminariais duomenimis, jei žmonės laikytis reikalavimų, galima tikėtis kreivės mažėjimo tendencijų.

„Jeigu mums pavyktų lapkričio pabaigoje tą kreivę užlenkti, tai preliminariai galime tikėtis, kad iki sausio vidurio būtų galbūt net ir mažėjimo tendencija. Labai viskas priklauso nuo to, kaip mes reaguosime į karantino reikalavimus“, – perspėjo profesorius.

Pasiteiravus, ar priemonės, kurios įsigalios nuo šeštadienio, yra pakankamos COVID-19 ligos plitimo užkardymui, M.Stankūnas patikino manąs, kad jų turėtų pakakti stabilizuoti situaciją.

„Jeigu lietuviai laikysis tų rekomendacijų, jos tikrai turėtų suveikti ir tikrai turėtume matyti teigiamus dalykus“, – laikytis nurodymų ragino profesorius.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika įvardijo tris pagrindinius tikslus, susijusius su ligoninių darbu ateityje.

„Pirmas, būtinosios pagalbos teikimas visiems gyventojams. Antras, COVID-19 pacientų gydymas pagal sudėtingumą atitinkamose paslaugų grupėse. Trečias, maksimaliai išsaugoti pačių būtiniausių antro, trečio lygio planinių paslaugų teikimą gyventojams, nes jų neteikimas galėtų padaryti žalą sveikatai ar netgi gyvybei“, – teigė R.Mažeika.

Ekspertas informavo, kad bus siekiama į COVID-19 pacientų diagnostiką ir gydymą labiau įtraukti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Todėl siūloma kiekvienoje savivaldybėje organizuoti karščiavimo klinikas, kuriose pacientai gautų tiek diagnostinę, tiek būtinąją pagalbą.

Visos karščiavimo klinikos būtų aprūpintos greitaisiais antigeniniais testais. Tokius pačius testus naudoja visus piliečius ištestuoti užsimoję slovakai.

„Jų atlikimo greitis yra penkios minutės. Nereikalingos laboratorijos. Taip įgalinus karščiavimo klinikas, galėtume sumažinti į skubios pagalbos skyrius besikreipiančių pacientų skaičių. Šiandien jie perpildyti“, – pastebėjo Šiaulių ligoninės vadovas.

Ekspertas tarybos vardu taip pasiūlė išplėsti didžiųjų gydymo įstaigų vadovų kompetenciją.

„Todėl mes siūlome įgalinti organizuojančių įstaigų vadovus, kad turėtų daugiau galių organizuoti skyrių atidarymą atraminėse ligoninė, kur būtų galima gydyti pacientus, jų gretutines ligas“, – dėstė R.Mažeika.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į perkrautas laboratorijas. „Jau šiandien kai kurios gydymo įstaigos turi taip vadinamus greituosius PGR testus, kur tyrimai atliekami per valandą. Nepaprastai svarbu, kad pacientai neužtruktų skubios pagalbos skyriuose“, – patikino ekspertas.

Pasak jo, greitieji PGR testai sumažintų ir ligoninių krūvį. Todėl taryba siūlo centralizuotai visas gydymo įstaigas, kurios gydys COVID-19 ligonius, aprūpinti šiais testais.

Taip pat siūloma iš įvairiausio lygio specialistų suformuoti brigadas, kurios teiktų konsultacinę, diagnostinę ir medicininę pagalbą atraminių ligonių medikams.

Primename, kad Prezidentūros iniciatyva praėjusią savaitę buvo įsteigta sveikatos ekspertų taryba, padėsianti valdyti COVID-19 krizę.

Prezidentūros atstovų teigimu, ekspertų taryba patarinės esamai valdžiai, tačiau taip pat padės „užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį koronaviruso krizės valdymo perdavimą“ po Seimo rinkimų keičiantis Vyriausybei.

Lietuvoje sparčiau daugėjant užsikrėtimų COVID-19 infekcija, nuo šeštadienio įvedamas visuotinis karantinas.