Istorijos dūžiai lapkričio 8-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1991 m. Baltijos valstybių Aukščiausiųjų Tarybų delegacijų pasitarime Taline įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bendradarbiavimo organizacija Baltijos Asamblėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1991 m. Baltijos valstybių Aukščiausiųjų Tarybų delegacijų pasitarime Taline įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bendradarbiavimo organizacija Baltijos Asamblėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1950 m. gimė rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų, Ričardas Gavelis. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį. Mirė 2002 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1950 m. gimė rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų, Ričardas Gavelis. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį. Mirė 2002 m.<br>P.Lileikio nuotr.
1935 m. gimė prancūzų kino aktorius Alainas Delonas.<br>Scanpix nuotr.
1935 m. gimė prancūzų kino aktorius Alainas Delonas.<br>Scanpix nuotr.
1923 m. lapkričio 8–9 d. Miunchene Adolfo Hitlerio vadovaujama Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP) mėgino įvykdyti valstybės perversmą – surengė vadinamąjį Alaus pučą. Vakare įsiveržę į aludę nacistai paskelbė, kad nuverstos Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės ir sudaryta laikinoji jų vadovaujama vyriausybė, kancleriu save pasiskyrė A.Hitleris. Bavarijos vyriausybė kitą dieną pučistus išvaikė. A.Hitleris nuteistas kalėti 4 metus, NSDAP veikla uždrausta. Alaus pučas išgarsino A.Hitlerį ir jo partiją Europoje. Iš kalėjimo jis buvo išleistas anksčiau laiko – 1924 m. gruod<br>123rf
1923 m. lapkričio 8–9 d. Miunchene Adolfo Hitlerio vadovaujama Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP) mėgino įvykdyti valstybės perversmą – surengė vadinamąjį Alaus pučą. Vakare įsiveržę į aludę nacistai paskelbė, kad nuverstos Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės ir sudaryta laikinoji jų vadovaujama vyriausybė, kancleriu save pasiskyrė A.Hitleris. Bavarijos vyriausybė kitą dieną pučistus išvaikė. A.Hitleris nuteistas kalėti 4 metus, NSDAP veikla uždrausta. Alaus pučas išgarsino A.Hitlerį ir jo partiją Europoje. Iš kalėjimo jis buvo išleistas anksčiau laiko – 1924 m. gruod<br>123rf
1895 m. eksperimentuodamas Viurcburgo universiteto laboratorijoje universiteto rektorius Wilhelmas Conradas Roentgenas atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – jonizuojančiąją (rentgeno) spinduliuotę, kurią pavadino X spinduliais. Gruodžio 22 d. šiais spinduliais jam pavyko peršviesti žmonos ranką ir jos vaizdą perkelti ant fotoplokštės. Už vėliau jo vardu pavadintos spinduliuotės atradimą 1901 m. W.C.Roentgenas pirmasis iš fizikų pelnė Nobelio premiją.<br>123rf
1895 m. eksperimentuodamas Viurcburgo universiteto laboratorijoje universiteto rektorius Wilhelmas Conradas Roentgenas atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – jonizuojančiąją (rentgeno) spinduliuotę, kurią pavadino X spinduliais. Gruodžio 22 d. šiais spinduliais jam pavyko peršviesti žmonos ranką ir jos vaizdą perkelti ant fotoplokštės. Už vėliau jo vardu pavadintos spinduliuotės atradimą 1901 m. W.C.Roentgenas pirmasis iš fizikų pelnė Nobelio premiją.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 8, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1991 m. Baltijos valstybių Aukščiausiųjų Tarybų delegacijų pasitarime Taline įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bendradarbiavimo organizacija Baltijos Asamblėja.

2001 m. Lietuva pirmą kartą pradėjo pirmininkauti Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

Įvykiai pasaulyje

1620 m. Baltojo kalno mūšyje netoli Prahos Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II ir Katalikų lygos kariuomenė nugalėjo Čekijos protestantų armiją. Čekija beveik trims amžiams neteko politinės nepriklausomybės ir faktiškai tapo paveldima Habsburgų provincija.

1895 m. eksperimentuodamas Viurcburgo universiteto laboratorijoje universiteto rektorius Wilhelmas Conradas Röntgenas atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – jonizuojančiąją (rentgeno) spinduliuotę, kurią pavadino X spinduliais. Gruodžio 22 d. šiais spinduliais jam pavyko peršviesti žmonos ranką ir jos vaizdą perkelti ant fotoplokštės. Už vėliau jo vardu pavadintos spinduliuotės atradimą 1901 m. W.C.Röntgenas pirmasis iš fizikų pelnė Nobelio premiją.

1923 m. lapkričio 8–9 d. Miunchene Adolfo Hitlerio vadovaujama Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP) mėgino įvykdyti valstybės perversmą – surengė vadinamąjį Alaus pučą. Vakare įsiveržę į aludę nacistai paskelbė, kad nuverstos Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės ir sudaryta laikinoji jų vadovaujama vyriausybė, kancleriu save pasiskyrė A.Hitleris. Bavarijos vyriausybė kitą dieną pučistus išvaikė. A.Hitleris nuteistas kalėti 4 metus, NSDAP veikla uždrausta. Alaus pučas išgarsino A.Hitlerį ir jo partiją Europoje. Iš kalėjimo jis buvo išleistas anksčiau laiko – 1924 m. gruodį.

Gimė

1784 m. – istorikas Teodoras Narbutas. Svarbiausias veikalas – lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ – pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija. Didžiausiame savo apimtimi Lietuvos istorijos veikale aprašomi įvykiai nuo seniausių laikų iki paskutinio Gediminaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m. Mirė 1864 m.

1900 m. – amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi vieninteliu romanu „Vėjo nublokšti“, Margaret Munnerlyn Mitchell. Mirė 1949 m.

1925 m. – baleto artistas ir baletmeisteris Vytautas Grivickas. Mirė 1990 m.

1931 m. – dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas Jurgis Mačiūnas. Mirė 1978 m.

1935 m. – prancūzų kino aktorius Alainas Delonas.

1950 m. – rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų, Ričardas Gavelis. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį. Mirė 2002 m.

Mirė

1308 m. – filosofas scholastas, teologas, pranciškonas Jonas Dunsas Škotas (apie 42 m.). Nagrinėjo tikėjimo ir žinojimo santykį, kėlė didelius reikalavimus mokslo įrodymams, sielos nemirtingumą laikė moksliškai neįrodomu dalyku.

1953 m. Vladimiro kalėjime Rusijoje neaiškiomis aplinkybėmis mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys (69 m.). Palaidotas bendrame kalinių kape.

1996 m. – vargonininkas, choro dirigentas ir kompozitorius Konradas Kaveckas (91 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.