Ketvirtadienį vakare po antrojo buriamos dešiniųjų koalicijos derybų raundo jų dalyviai išėjo švytėdami – sutarties tekstas baigtas derinti.
Tiesa, sakyta, kad dokumentas bus šlifuojamas ir savaitgalį, bet pirmadienį jį tikimasi pasirašyti.
„Tai yra pergalė visai Lietuvai“, – džiūgavo vienuolika mandatų naujame Seime turinčios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Vis dėlto politikos ekspertai linkę manyti, kad valdžią į savo rankas perimančios partijos per anksti kabinasi medalius: ypač jautrios temos esą kol kas mandagiai aplenktos, o daugiausia aistrų gali kelti net ne skirtingas požiūris į būsimus bendrus darbus.
Sutartyje – viena pavardė
Baigtoje derinti sutartyje įvardyta tik viena pavardė – koalicijos partneriai įsipareigoja remti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę ir būsimą jos programą.
Apie tai, kaip bus pasidalytos kitos valdžios pozicijos, sutartyje nekalbama. Tai esą turėtų būti užfiksuota papildomame susitarime.
Dokumento tekste tik užsimenama, kad politiniai postai Seime ir Vyriausybėje bus skirstomi remiantis kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos principais ir atsižvelgiant į proporcingą atstovavimą parlamente.
Taip pat nurodoma, kad premjero ir Seimo pirmininko pareigybėms bus suteikiamas didesnis lyginamasis svoris.
Nusileido, kad kitur išloštų?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius mano, kad pirmojo derybų etapo pasiekimai išryškės tik tada, kai taps aišku, kam koks portfelis atiteks.
K.Girnius įsitikinęs, kad kietesnė koalicijos partnerių kova užvirs būtent dėl postų: „A.Armonaitė viešai yra sakiusi, kad padirbėjusi Seime jau norėtų daryti ką nors kita. Turbūt tikrai nebūti šlavėja.
Dėl postų vyks kova, ir neaišku, kiek konservatoriai nuolaidžiaus. Jie turi dvigubai daugiau balsų nei kitos dvi frakcijos kartu sudėjus ir gali daryti spaudimą. Juolab kad kitos partijos neturi jokio kito pasirinkimo.“
Anot K.Girniaus, konservatoriai derybose gali bandyti užimti kietą poziciją ir derėtis dėl pagrindinių ministerijų: „Vis dėlto, manau, kad jie yra pakankamai gudrūs ir to nedarys. Bus daroma nuolaidų, kad visos pusės liktų patenkintos.“
Politologas taip pat neabejojo, jog kompromisų sieks visos pusės, dabar Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija daro nuolaidų dėl programos punktų, galbūt specialiai tam, kad turėtų geresnes pozicijas derantis dėl ministerijų.
„Iš koalicinės sutarties matyti, kad nėra vienos nuomonės dėl kai kurių diskusijas keliančių punktų.
Protinga, kad ir nevaidinama, jog nuomonė yra vienoda. Nes būtų labai sunku tikėtis, kad visi konservatoriai palaikytų siūlymą įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.
Tokius jautrius klausimus reikia atidėti, nes dabar svarbu greitai susitarti ir spręsti, kaip suvaldyti pandemiją“, – kalbėjo K.Girnius.
Šauti šampaną – per anksti
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė irgi įžvelgė, kad kol kas visos trys derybų šalys pernelyg nesispyrioja: „Matyti, kad ragiukų laužymas kol kas atidėtas.“
Anot politologės, aštresni sutarties punktai, dėl kurių galėjo strigti sutarimo paieškos, yra atidėti.
„Asmenvardžių rašyba dokumentuose, neutralios partnerystės įteisinimas įrašyti į atskirą kategoriją kaip punktai, kurie svarbūs atskiriems koalicijos partneriams, bet aiškiai pripažįstamas faktas, kad dėl jų nuomonės yra skirtingos.
Sutartyje teigiama, kad tie klausimai bus svarstomi kaip galima greičiau, bet tokia aptaki frazė nieko nereiškia ir neįpareigoja.
Akivaizdu, kad šie klausimai paliekami atviri ir nežinia, kada jie gali atsirasti darbotvarkėje.
Todėl mažesniesiems koalicijos partneriams šampano šauti ir švęsti dar tikrai nereikėtų. Bet, aišku, jie gali džiaugtis, kad šie punktai apskritai atsirado sutartyje.
Remdamiesi tuo liberalai galės daryti spaudimą būsimai darbotvarkei. Jei to apskritai nebūtų jokia forma paminėta, spausti būtų sudėtinga. Dabar jie turės įrankį, bet ar tai turės efektą – dar nežinia“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Įvardijo grėsmę premjerei
Vilniaus universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad pasiektas susitarimas – tik graži pradžia ir įsipareigojimas kalbėtis toliau.
Anot politologo, daug svarbesnė valdančiosios koalicijos laukianti užduotis – susitarti dėl Vyriausybės programos.
Jis neslėpė abejonių, kad mažesniesiems koalicijos partneriams rūpimi klausimai, išskirti į atskirą sąrašą, į ją gali ir nepatekti.
„Kita vertus, vadinamųjų jautrių klausimų įvardijimas rodo nusiteikimą juos svarstyti Seime.
Akivaizdu, kad bus bandoma ieškoti sąlyčio taškų, tačiau abejočiau, ar jie pateks į Vyriausybės programą.
Turbūt ir neįmanoma tikėtis, kad ten atsidurtų visoms partijoms svarbūs punktai.
Matyti, kad tarp liberalų ir „laisviečių“ skirtumų yra mažiau, bet jų vis dar yra tarp šių dviejų partijų ir dalies konservatorių, kuriems kai kurios partnerių idėjos kelia abejonių ir gali būti nepriimtinos“, – kalbėjo profesorius.
R.Vilpišauskas taip pat mano, kad nelengvos bus ir derybos dėl postų.
Jis nėra tikras, ar koalicijos partneriams, ypač Tėvynės sąjungai, kurioje gausu skirtingas nuostatas turinčių žmonių, pavyks laikytis dabar deklaruojamų gražių principų, jog bus vadovaujamasi aukščiausiais etikos ir kitais standartais.
Anot R.Vilpišausko, tai svarbu ne tik formuojant būsimąją lyderystę, bet ir vėliau jai bendraujant su didžiausia Seimo frakcija.
„Tam tikrų ypatumų gali turėti ir tai, kad būsima premjerė nėra partijos narė.
Jeigu I.Šimonytė priklausytų partijai ar būtų jos vadovė, ji turėtų tvirtesnę atramą ir jos žodis būtų svaresnis. Jai dabar labai svarbu bendradarbiavimas su Gabrieliumi Landsbergiu ir jo palaikymas. Tai dabar aiškiai matome, tai labai rodoma. Bet ar taip bus visą laiką, irgi nežinia“, – apie būsimus iššūkius kalbėjo politologas.
Galės judėti į priekį
Tai, kad per derybas nuolaidų darė visi būsimos koalicijos partneriai, pripažino ir I.Šimonytė. Ji bene santūriausiai vertino pasiektą susitarimą.
Būsima premjerė pripažino, kad koaliciją formuojančių partijų programos skyrėsi ir todėl ne visos jų nuostatos atsispindi sutartyje, bet džiaugėsi, kad galima judėti į priekį: „Turbūt visos šalys vertiname, kad kiekviena ką nors laimėjo, ir turbūt daugiausia iš to laimėjo valstybė, kad mes apskritai sugebėjome susitarti, kas yra svarbiausia artimiausiu metu.“
Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir pretendentė į Seimo pirmininko postą Viktorija Čmilytė-Nielsen derybas įvertino kaip visų trijų partijų pergalę: „Tas susitarimas, kurį pasiekėme, ir kuris, man atrodo, yra tikrai neblogas kompromisas tarp skirtingų koalicijos partnerių nuostatų, yra geras ir labai geras pagrindas judėti toliau.“
