Istorijos dūžiai lapkričio 11-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1920 m. Paryžiuje po Triumfo arka palaidoti nežinomo kareivio palaikai ir uždegta amžinoji ugnis. Tai yra pirmasis pasaulyje paminklas Nežinomajam kareiviui.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1920 m. Paryžiuje po Triumfo arka palaidoti nežinomo kareivio palaikai ir uždegta amžinoji ugnis. Tai yra pirmasis pasaulyje paminklas Nežinomajam kareiviui.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1381 m. Kęstutis užėmė Vilnių, pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Jogailai, išgaudamas jo pažadą nesiekti didžiojo kunigaikščio valdžios ir nekenkti, davė valdyti Krėvos ir Vitebsko žemes.<br>wikipedia
1381 m. Kęstutis užėmė Vilnių, pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Jogailai, išgaudamas jo pažadą nesiekti didžiojo kunigaikščio valdžios ir nekenkti, davė valdyti Krėvos ir Vitebsko žemes.<br>wikipedia
1930 m. pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje, pagrindinė elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams – Birštonui, Jonavai, Prienams.<br>M.Patašiaus nuotr.
1930 m. pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje, pagrindinė elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams – Birštonui, Jonavai, Prienams.<br>M.Patašiaus nuotr.
2004 m. – Palestinos nacionalinės savivaldos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Yasseras Arafatas (dešinėje, 75 m.). Su kitais pasirašė sutartį dėl laipsniško Palestinos nacionalinės savivaldos įkūrimo Gazos ruože ir Jeriche.<br>wikipedia
2004 m. – Palestinos nacionalinės savivaldos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Yasseras Arafatas (dešinėje, 75 m.). Su kitais pasirašė sutartį dėl laipsniško Palestinos nacionalinės savivaldos įkūrimo Gazos ruože ir Jeriche.<br>wikipedia
1918 m. Lenkijos karalystės formali aukščiausiosios valdžios institucija Regentų taryba Jozefui Piłsudskiui perdavė karinę, o lapkričio 14-ąją – ir civilinę valdžią ir atkūrė nepriklausomą Lenkijos valstybę. J.Piłsudskis tapo Valstybės Viršininku ir Vyriausiuoju Vadu. Lapkričio 11-ąją Lenkija švenčia Nepriklausomybės dieną.<br>123rf
1918 m. Lenkijos karalystės formali aukščiausiosios valdžios institucija Regentų taryba Jozefui Piłsudskiui perdavė karinę, o lapkričio 14-ąją – ir civilinę valdžią ir atkūrė nepriklausomą Lenkijos valstybę. J.Piłsudskis tapo Valstybės Viršininku ir Vyriausiuoju Vadu. Lapkričio 11-ąją Lenkija švenčia Nepriklausomybės dieną.<br>123rf
1918 m. Kompjeno miške Šiaurės Prancūzijoje Vokietijai pasirašius paliaubų su Antantės valstybėmis sutartį baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Jis truko 4 metus, 3 mėnesius ir 10 dienų. Per šį karą žuvo arba mirė nuo ligų ir epidemijų apie 12 mln. žmonių, iš jų apie 3,3 mln. civilių gyventojų, buvo sužeista apie 25 mln. žmonių.<br>123rf
1918 m. Kompjeno miške Šiaurės Prancūzijoje Vokietijai pasirašius paliaubų su Antantės valstybėmis sutartį baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Jis truko 4 metus, 3 mėnesius ir 10 dienų. Per šį karą žuvo arba mirė nuo ligų ir epidemijų apie 12 mln. žmonių, iš jų apie 3,3 mln. civilių gyventojų, buvo sužeista apie 25 mln. žmonių.<br>123rf
1930 m. pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje, pagrindinė elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams – Birštonui, Jonavai, Prienams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1930 m. pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje, pagrindinė elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams – Birštonui, Jonavai, Prienams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 11, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1381 m. Kęstutis užėmė Vilnių, pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Jogailai, išgaudamas jo pažadą nesiekti didžiojo kunigaikščio valdžios ir nekenkti, davė valdyti Krėvos ir Vitebsko žemes.

1918 m. Lietuvos Taryba sudarė pirmąją Lietuvos vyriausybę, vadovaujamą Augustino Voldemaro, jis ėjo ir užsienio reikalų ministro pareigas. Ministrų kabinetą sudarė: vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas, teisingumo – Petras Leonas, žemės ūkio ir valstybės turtų – Juozas Tūbelis, finansų, prekybos ir pramonės – Martynas Yčas, švietimo – Jonas Yčas, žydų reikalų – Jokūbas Vygodskis, gudų reikalų – Juozapas Voronko (pastarieji du buvo vadinami ministrais be portfelio). Gruodžio 24 d. kabinetą papildė krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis. Pirmoji vyriausybė dirbo iki 1918 m. gruodžio 26 d.

1922 m. įkurta lietuvių studentų tautininkų organizacija „Neo-Lithuania“. SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. uždaryta, veikė emigracijoje, 1990 m. veiklą atkūrė ir Lietuvoje.

1930 m. pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje, pagrindinė elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams – Birštonui, Jonavai, Prienams.

1997 m. priimtas Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos įstatymas. Pagal Europos Sąjungos Komisijos rekomenduojamą Mokslų klasifikaciją Lietuvoje mokslas perklasifikuotas papildomai įtraukiant baltų kalbų, lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros šakas. Klasifikacija patvirtinta 1998 m. pradžioje.

1999 m. patvirtinta Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programa.

2004 m. Lietuvos Seimas pirmasis ratifikavo Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Vėliau jai pritarė aštuoniolika Europos Sąjungos valstybių. 2005 m. gegužę Prancūzijos ir birželį Olandijos rinkėjai referendumuose šį dokumentą atmetė, todėl Sutarties ratifikavimo procesas baigėsi. Siekiant užglaistyti šios sutarties neratifikavimo padarinius po svarstymų laikotarpio buvo parengta Lisabonos sutartis, kurią praktiškai sudaro buvusios Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinys.

Įvykiai pasaulyje

1215 m. Romos Laterano bazilikoje prasidėjo dvyliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, arba Laterano IV susirinkimas. Jis paskelbė visai Bažnyčiai privalomą tikėjimo išpažinimą, įsakė tikintiesiems bent kartą per metus atlikti išpažintį ir apie Velykas priimti Komuniją, dvasininkams uždraudė slapta sudaryti santuokas, įsakė žydams ir musulmonams dėvėti skirtingus nei krikščionių drabužius, o Didžiąją savaitę uždraudė jiems viešai rodytis. Paskelbė kryžiaus žygį musulmonų užimtai Šventajai Žemei išvaduoti.

1918 m. Kompjeno miške Šiaurės Prancūzijoje Vokietijai pasirašius paliaubų su Antantės valstybėmis sutartį baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Jis truko 4 metus, 3 mėnesius ir 10 dienų. Per šį karą žuvo arba mirė nuo ligų ir epidemijų apie 12 mln. žmonių, iš jų apie 3,3 mln. civilių gyventojų, buvo sužeista apie 25 mln. žmonių. Vokietija neteko 1,9 mln., Rusija – 1,7 mln., Prancūzija – 1,39 mln., Austrija-Vengrija – 1 mln., Didžioji Britanija – 910 tūkst., Italija – 496 tūkst., Serbija – 400 tūkst., Turkija – 400 tūkst., Rumunija – 158 tūkst., JAV – 114 tūkst., Bulgarija – 100 tūkst., Belgija – 44 tūkst. kariškių.

1918 m. Lenkijos karalystės formali aukščiausiosios valdžios institucija Regentų taryba Józefui Piłsudskiui perdavė karinę, o lapkričio 14-ąją – ir civilinę valdžią ir atkūrė nepriklausomą Lenkijos valstybę. J.Piłsudskis tapo Valstybės Viršininku ir Vyriausiuoju Vadu. Lapkričio 11-ąją Lenkija švenčia Nepriklausomybės dieną.

1918 m. Sovietų Rusija paskelbė anuliuojanti ją varžančią Bresto taikos sutartį, sudarytą pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kaip primestą jai jėga.

1920 m. Paryžiuje po Triumfo arka palaidoti nežinomo kareivio palaikai ir uždegta amžinoji ugnis. Tai yra pirmasis pasaulyje paminklas Nežinomajam kareiviui.

1942 m. vokiečiams okupavus Vichy režimo valdomą Pietų Prancūziją buvo okupuota visa Prancūzijos teritorija.

1975 m. Angolos išsivadavimo liaudies judėjimo vadovas António Agostinho Neto paskelbė, kad įkuriama nuo Portugalijos nepriklausoma Angolos Liaudies Respublika. A.A.Neto tapo jos pirmuoju prezidentu. Angola švenčia Nepriklausomybės dieną.

Gimė

1821 m. – vienas žymiausių rusų rašytojų Fiodoras Dostojevskis. Kildino save iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Mirė 1881 m.

1922 m. – amerikiečių rašytojas postmodernistas Kurtas Vonnegutas. Mirė 2007 m.

1945 m. – Nikaragvos valstybės veikėjas, Sandino nacionalinio išsivadavimo fronto vadovas, prezidentas Danielis Ortega Saavedra. Nesėkmingai bandė įgyvendinti radikalias socialines reformas. Buvo perrinktas prezidentu, kai viešai atsisakė marksistinės lenininės ideologijos ir suartėjo su Katalikų bažnyčia.

Mirė

397 m. – vyskupas, pirmasis Vakarų Bažnyčios šventasis ne kankinys Martynas Tūrietis (apie 81 m.).

1939 m. – valstybės veikėjas, Steigiamojo ir kitų Seimų narys, ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius (57 m.).

2004 m. – Palestinos nacionalinės savivaldos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Yasseras Arafatas (75 m.). Su kitais pasirašė sutartį dėl laipsniško Palestinos nacionalinės savivaldos įkūrimo Gazos ruože ir Jeriche.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.