Nors pripažįstama, kad pastarieji metai žymėjo Lietuvos-Lenkijos santykių atšilimo periodą, situacija, Lietuvoje pasikeitus valdančiajai daugumai, gali keistis.
S. Skvernelio įtaka
„Pastaruoju metu Lenkijos ir Lietuvos santykiai pagerėjo ir čia reikia atiduoti duoklę premjerui Sauliui Skverneliui, jis buvo pirmas politikas, kuris prisidėjo prie santykių atšilimo, prie kurio vėliau prisijungė ir Gitanas Nausėda. Per ketverius metus padaryta daug, mąstant apie karinį saugumą, energetinį saugumą, bendradarbiavimą, kuriant ir tęsiant elektros jungtis, kuriant bendrą infrastruktūrą“, – dabartinę padėtį apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto.
Jam antrino ir kolega, VDU politologas dr. Mindaugas Norkevičius patikindamas, kad „santykių atšilimas tikrai pasimatė tiek per Lenkijos prezidento, tiek per ministro pirmininko vizitus į Lietuvą, o kartu ir Lietuvos atstovų vizitus į Lenkiją, kurių pastaraisiais metais tikrai buvo ženkliai daugiau nei valdant prezidentei Daliai Grybauskaitei“.
Nepaisant to, M.Norkevičius pabrėžė, kad dabartinė Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ ideologiškai daugiau panašumų galėjo rasti su S.Skverneliu ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nei su Seimo rinkimus laimėjusia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).
„Todėl gilesnio bendradarbiavimo tarp politinio elito, kuris yra visiškai skirtingas, tikėtis nereikėtų. Abi dominuojančios konservatyvios partijos yra skirtingos: Lenkijos kraštutinės dešinės konservatoriai sąsajų su TS-LKD turi mažai, net ir žvelgiant iš vertybinio aspekto.
Politinio bendradarbiavimo tarp valdančiųjų elitų galime tikėtis mažiau, o pats bendradarbiavimas nuo tautinių mažumų iki ekonominių klausimų vystymo tęsis“, – teigė M.Norkevičius.
Koją kiš teisės viršenybė, gelbės tautinių mažumų klausimai
Pasak A.Pukšto, S.Skvernelis buvo linkęs užmerkti akis prieš teisės viršenybės problemas Lenkijoje. O tai labai tiko Lenkijai, nes tokiame kontekste ji turėjo labai gerą, sau naudingą partnerį, kuris niekada nekritikuodavo teisės viršenybės nepaisymo principo Europos Sąjungos (ES) institucijose.
„Koalicinėje sutartyje yra punktas dėl užsienio politikos, kur akcentuojama, kad užsienio politika bus grindžiama demokratijos ir teisės viršenybės principais. Tai tikėtina, kad tai yra ženklas, jog Lietuvos politika Lenkijos atžvilgiu šiek tiek keisis. Bet vėlgi Lietuva nelabai turi daug laviravimo laisvės, nes karinio ar energetinio saugumo srityse Lenkija yra nepakeičiamas partneris“, – sakė jis.
Iš tiesų koaliciniame susitarime detalizuojami ir vertybinės užsienio politikos principai. Susitarime rašoma: „Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano. <..> Užtikrinsime užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumą ir įgyvendinsime Nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Gilinsime Lietuvos įsitraukimą ir aktyvesnį dalyvavimą formuojant ES politiką“.
Jei teisės viršenybės nepaisymas Lenkijoje gali kurti įtampas tarp Lenkijos vadovų ir Lietuvos valdančiųjų, situaciją galimai gelbės dėmesys tautinėms mažumoms.
„Iš to, ką girdime, panašu, kad didesnis dėmesys naujajame Seime ir Vyriausybėje bus skiriamas tautinių mažumų klausimui, o tai jau nuo 2010 m. buvo ašimi problemos, dėl kurios įvyko Lietuvos-Lenkijos santykių atšalimas. Partijos pradėjo kalbėti apie įstatymo, kuris reglamentuotų tautines mažumas Lietuvoje, atnaujinimą, ko nebuvo nuo 2010 m. Tai galimai spręs kai kurias problemas.
Lygiai taip pat rinkimus laimėjusios politinės partijos pradėjo kalbėti ir apie pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis, labai pabrėžiant ne diakritinius ženklus, bet būtent lotyniškus rašmenis. Tai automatiškai skatins ir geresnius abiejų valstybių santykius“, – kalbėjo VDU politologas M.Norkevičius.
Kad naujųjų valdančiųjų pažadas daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų klausimams galėtų būti naujas ir labai geras jungiklis santykiuose tarp valdančiųjų Lenkijoje ir Lietuvoje pripažino ir A.Pukšto.
ES ar Lenkija – atsakymas neaiškus?
Nors politologas M.Norkevičius pastebėjo, kad dabartiniai valdantieji Lietuvoje neišsakė aiškios pozicijos dėl Lenkijoje kilusių protestų dėl abortų draudimo, o tai lemė nenoras gadinti dvišalius santykius, A.Pukšto atkreipė dėmesį, kad jei dabartiniai valdantieji ir susilaikė nuo komentarų minėtu klausimu, iš naujosios valdžios galime tikėtis kiek kitokios laikysenos. Tai lems ne tik vertybiniai įsitikinimai, bet ir nenoras bloginti santykių su ES.
„Lietuva yra labai proeuropietiška ir palaikanti visas pozicijas, kurios ateina iš ES perspektyvos. Lenkija šiuo metu eina uždarumo keliu – tuo pačiu keliu, kuriuo yra nuėjusi Vengrija.
Lietuva palaiko ES poziciją, bet jei iškiltų klausimas, ar vertybiniu principu laikantis ES nuostatų reikėtų skirstyti ir finansavimą, turint mintyse dvi valstybes – tai yra Vengriją ir Lenkiją, kuriose teisiniai klausimai kertasi su pamatinėmis ES vertybėmis, Lietuva greičiausiai dvejotų. Dvejotų, kadangi tokiu būdu ji aukotų santykius su Lenkija. Čia būtų prioritetų klausimas, o dabartinei valdžiai, tikėtina, didesniu prioritetu taptų ES“, – aiškino M.Norkevičius.
Vis tik politologas A.Pukšto patikino, kad išsaugoti santykius ir su ES, ir su Lenkija artimiausiu metu padės tai, kad kai kurie klausimai dėl koronaviruso pandemijos valdymo tiesiog nepaklius į ES darbotvarkę.
„Lietuva galimai besąlygiškai nesisolidarizuos su Lenkija, kaip buvo iki šiol. Iš ES girdėjome pasisakymus, kad galbūt reikėtų suspenduoti Lenkijos teisę balsuoti Europos Taryboje, bet tikriausiai šie klausimai dėl koronaviruso reikalų negreitai grįš į ES darbotvarkę. Jei jie grįžtų, tai būtų išties didelė dilema Lietuvai“, – prognozavo A.Pukšto.
