Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta po susitikimo sakė, kad, ekspertų vertinimu, koronaviruso pikas Lietuvoje gali būti pasiektas po 7-14 dienų.
„Buvo pateiktos naujausios prognozės dėl viruso plėtros. Kaip žinote, situacija išlieka sudėtinga, tačiau tuo pačiu metu įvairūs prognostiniai modeliai rodo, kad užsikrėtimo pikas gali būti pasiektas po 7-14 dienų“, – situaciją komentavo prezidento patarėjas.
Anot jo, dėl tautiečių elgesio savaitgaliais, kai šie nesilaiko rekomendacijų, koronaviruso plitimo prognozės koregavosi į neigiamą pusę.
„Akivaizdu, tie užsikrėtimo išaugimai savaitgalį, praėjusį savaitgalį, jie koregavo prognozes į neigiamą pusę. Tačiau tuo pat metu tam tikri pikai taip pat matomi horizonte. Yra tikėtina, kad jeigu karantino sąlygos išliks efektyvios, jų bus laikomasi, pandemijos pikas bus pasiektas po 7-14 dienų“, – pakartojo S.Krėpšta.
Aptarė pateikiamų duomenų kokybę
Anot S.Krėpštos, taip pat susitikime buvo aptarta problema dėl pateikiamų duomenų kokybės.
„Kaip žinote, turime nemažai problemų, susijusių su duomenų kokybe. O neturint gerų duomenų, plačių ir tikslių duomenų, yra apsunkinamos galimybės reaguoti į krizę ir imtis būtent efektyviausių priemonių.
Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, kaip duomenys turėtų būti tvarkomi tobuliau, profesonaliau, kad ateityje krizės valdymas būtų efektyvesnis“, – informavo prezidento patarėjas.
Jis pridūrė, kad prezidento suburta Sveikatos ekspertų taryba toliau tęs veiklą ir kitą savaitę turėtų pateikti konkrečias rekomendacijas dėl testavimo strategijos ir testavimo sistemos Lietuvoje optimizavimo.
„Nes taip pat matome, kad kitų šalių geroji praktika, naujausi moksliniai tyrimai turi tam tikrų vietų, kur mes taip pat turėtume patobulėti“, – tvirtino S.Krėpšta.
Siūlo įvesti naują rodiklį
Duomenų valdymo ekspertas dr. Vaidotas Žemlys-Balevičius apgailestavo, kad, nors Lietuvoje įvestas karantinas, kol kas dar nematomi jo rezultatai ir užkrato atvejų skaičiaus mažėjimas. Tiesa, jis pabrėžė, kad numatomas pikas turėtų tęstis iki lapkričio 27 d., o tada jau turėtume pamatyti tikruosius karantino rezultatus.
Pasak jo, ekspertų grupė pasiūlė labiau sekti naują rodiklį, kuris jau priimtas pasaulyje, ir parodo, kaip sekasi tvarkytis su epidemija. Tai yra efektyvios viruso reprodukcijos dydis. „Jis grubiai parodo, kiek vienas užsikrėtęs žmogus vidutiniškai užkrečią naujų žmonių“, – sakė duomenų ekspertas.
Pasak specialisto, laikoma, kad epidemija nevaldoma, kai šis rodiklis yra tarp 2,5 ir 3,5. Šiuo metu Lietuvoje jis yra 1,37. „Kai šis rodiklis nukris žemiau vieneto, mes matysime, kad epidemija slopsta“, – paaiškino V. Žemlys-Balevičius.
Ekspertas informavo, kad šią savaitę taryba diskutavo dėl turimų duomenų netikslumų. Šie trukdo geriau supasti pandemijos eigą. Todėl bus siūloma, kad informacija būtų skelbiama vieno šaltinio.
Kada galėtų baigtis karantinas?
V.Žemlio-Balevičiaus manymu, informacija apie turimų viruso testavimo priemonių, tokių kaip mėgintuvėliai, terpės, kiekį neprivalo būti atvira.
„Mums svarbu žinoti, kad jų netrūks, o analizei svarbesni detalesni duomenys yra apie tai, kas vyksta regionuose, kiek yra testuojama, iš kur ateina testuotojai, koks laboratorijų apkrovimas“, – sakė duomenų specialistas.
Anot mokslų daktaro, tokie duomenys padeda suprasti viruso plitimo eigą, nustatyti ligoninių apkovimą, prognozuoti, kas laukia ateityje, ar tinkamai veikia tokios priemonės kaip karantinas, lokalūs apribojimai.
Karantino trukmės specialistas prognozuoti nedrįso. „Sunku nuspėti, nes tai priklauso nuo visuomenės, kaip ji saugojasi, klausosi ir stengiasi suvaldyti virusą“, – paaiškino ekspertas.
V.Žemlio-Balevičiaus teigimu, apie karantino pabaigą bus galime kalbėti, kai viruso reprodukcinis dydis nukris žemiau 1.
Prašo iki penktadienio pateikti informaciją apie COVID-19
Prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir šios ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, prašydamas nedelsiant pateikti informaciją apie COVID-19 pandemijos suvaldymui būtinų medicinos priemonių ir įrangos rezervą, sakoma Prezidentūros pranešime.
Šalies vadovo nuomone, COVID-19 pandemijos valdymui reikalingos priemonės ir įranga turi būti administruojamos itin efektyviai.
Prezidento iniciatyva šiuo metu Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre jau dirba Krašto apsaugos ministerijos deleguotas logistikos ekspertas, padedantis koordinuoti pandemijos suvaldymui būtinų priemonių atvežimą ir jų paskirstymą Lietuvoje.
Prezidentas paprašė iki penktadienio pateikti detalią informaciją apie valstybės medicinos priemonių ir įrangos rezervą, taip pat duomenis apie tokių priemonių poreikio prognozę, suplanuotus bei vykdomus jų pirkimus ir prognozuojamus gavimo terminus.
