Vaizdinguose Žemaitijos miškuose atsirasti turintis karinis poligonas kaitina aistras Padėties šeimininkais pasijutę kariškiai nežinioje laiko ir gyventojus, ir vietinę valdžią

Nors Žemaitijoje numatomam įkurti kariniam poligonui skirti žemės plotai jau seniai įtraukti į Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, informacija apie tai nebuvo viešinama iki tol, kol šiems plano pakeitimams dar buvo galima reikšti pastabas ir teikti pasiūlymus.

 Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br>KAM ir G.Bitvinsko nuotr.
 Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br>KAM ir G.Bitvinsko nuotr.
 Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br> G.Bitvinsko nuotr. asociatyvi nuotr.
 Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br> G.Bitvinsko nuotr. asociatyvi nuotr.
 Tokį būsimo poligono planą KAM pristatė per spalio 1 dieną vykusį nuotolinį susitikimą su Šiaulių ir Telšių regionų plėtros tarybų nariais.<br> KAM pristatyto poligono plano nuotr.
 Tokį būsimo poligono planą KAM pristatė per spalio 1 dieną vykusį nuotolinį susitikimą su Šiaulių ir Telšių regionų plėtros tarybų nariais.<br> KAM pristatyto poligono plano nuotr.
Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br> LR bendrojo plano nuotr.
Būsimam poligonui rezervuoti žemės plotai pažymėti Lietuvos Respublikos bendrajame plane spalio 3 dieną.<br> LR bendrojo plano nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
 D.Lopaitienė tik iš feisbuko sužinojo, kad protėvių sodyba, kurioje jų šeima grįžusi iš emigracijos pradėjo kurtis ir atstatinėti ūkį, atsidurs prie pat karinio poligono.<br> Lopaičių šeimos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 12, 2020, 11:15 AM, atnaujinta Nov 13, 2020, 12:10 PM

Kad jų šeimos sodyba atsidurs vos už kelių šimtų metrų nuo planuojamo steigti karinio poligono ribos Akmenės rajono, Kairiškių kaimo pašonėje gyvenanti Diana Lopaitienė likus vos kelioms dienoms iki galimybės pareikši pastabas dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano pakeitimų sužinojo ne iš oficialių Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų, o perskaičiusi žinutę Akmenės rajono vicemero Tomo Martinaičio feisbuko profilyje.

Poligonas regioninio parko pašonėje?

„Rugsėjo 29 dieną Akmenės rajono vicemeras savo feisbuko profilyje paskelbė „džiugią“ žinią, kad į Akmenės rajoną ateina didelės investicijos, bus kuriamas karinis poligonas.

Tai išgirdusi neapsidžiaugiau, o kai kitą dieną pamačiau į feisbuko profilį įkeltus žemėlapius, tai plaukai piestu atsistojo. Paaiškėjo, kad poligonui numatyti keli žemės plotai. Viena poligono dalis nuo mūsų sodybos būtų nutolusi vos per du kilometrus, o kitos dalis atsirastų vos už kelių šimtų metrų. 

Tos poligonui skirti numatytos teritorijos yra didelės. Daugiau nei 300 kvadratinių kilometrų kariškiams atiteksiantis žemės plotas nurėš dalį Akmenės, Mažeikių, Telšių bei Šiaulių rajono teritorijos. Būsimo plotas viršys kartu sudėtą Kauno, Šiaulių bei Panevėžio miestų plotą.

Pribloškė ne tik poligono dydis, bet ir jo vieta. Dalis poligono driektųsi palei Virvytės upę ir botaninio draustinio ribą, kita poligono dalis įsikurtų Ventos regioninio parko pašonėje. Manau, kad tai panašu į leidimą šaudyti vandens paukščius stovint ant Žuvinto rezervato ribos“, – piktinosi D.Lopaitienė.

Planą viešino žinybiniame tinklapyje

Į du šimtus metų čia gyvenusių protėvių sodybą šalia Kairiškių kaimo iš emigracijos prieš penkerius metus sugrįžusi Lopaičių šeima sakė pradėjusi atstatyti buvusį ūkį: pasodino sodą, paklojo pamatus naujam namui, pasirūpino valymo įrengimais.

„Ir staiga lyg žaibas iš giedro dangaus – žinia, kad visi mūsų ateities planai gali žlugti, o investuoti pinigai ir atstatant sodybą įdėtas triūsas – nueiti šuniui ant uodegos.

Vos sužinoję apie mūsų pašonėje steigti numatomą karinį poligoną, mes keli į grupelę susibūrę vietiniai gyventojai pabandėme susisiekti su mūsų valdžia. Atsakymas buvo toks – mes nieko nežinome, mes tik dabar sužinojome ir t.t.

Išsiaiškinome, kad visa informacija apie steigti numatomus poligonus yra Lietuvos Respublikos bendrajame plane ir kad spalio 5 diena yra paskutinė diena, kai dar galima teikti pasiūlymus, pageidavimus bei pastabas tam projektui.

Kai pradėjome patys domėtis, kaip buvo viešinami Lietuvos Respublikos bendrojo plano pakeitimai, paaiškėjo, kad tai buvo padaryta tik Aplinkos apsaugos ministerijos tinklapyje ir jei neklystu, tik rugsėjo 18 dieną. Ši informacija buvo paviešinta su ta mintimi, kad tai yra pristatymas visuomenei“, – sakė D.Lopaitienė.

Reikalus tvarkė vogčiomis

Tai, kad visuomenei svarbus projektas buvo viešinamas tokiu būdu D.Lopaitienę šokiravo.

„Nežinau, kiek mūsų visuomenės narių lenda į tokius puslapius ir ieško tokios informacijos. Išgirdę apie tokius dalykus nustebo ne tik paprasti žmonės, bet ir valdininkai (seniūnai, rajono tarybos nariai, Seimo nariai), kuriems skambinau! Jie apie tai sužinojo iš manęs!

Apie tai nebuvo informuoti ir verslininkai, kurie vykdo veiklą kurti poligoną numatytose teritorijose ar šalia jų, tūkstančius hektarų turintys ūkininkai. Nežinojo niekas. Viskas buvo daroma vogčiomis.

Mūsų rajono valdžia: tiek meras, tiek vicemeras – į kuriuos kreipėmės, mus dar bandė raminti, tvirtino, kad tai tik preliminarūs planai ir pastabos bei pasiūlymai iš visuomenės bus priimami.

Tačiau spalio 6 dieną KAM tinklapyje radau straipsnį, kuriame labai aiškiai parašyta, kad pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano pakeitimų buvo galima teikti tik iki spalio 5 dienos!“ – piktinosi D.Lopaitienė.

Pasiuntė protestą dviems ministerijoms

D.Lopaitienė sakė galinti pasidžiaugti tik tuo, kad nepatikėjo vietinės valdžios postringavimais apie tarimąsi su visuomene ir iki spalio 5 dienos spėjo suburti vietinę bendruomenę bei jos vardu bendrojo plano rengėjai Aplinkos apsaugos ministerijai pasiųsti protestą.

„Nuo žinios apie poligono steigimą iki pastabų pasiuntimo turėjome tik penkias dienas ir dvi iš jų buvo savaitgalis. Toks jausmas, kad taip slepiant informaciją mes specialiai buvome įspausti į kampą.

Tačiau mes nenuleidome rankų, iniciatyvinės grupės nariai net naktimis naršėme internete ieškodami reikiamos informacijos, domėjomės, kaip gyvena Pabradės gyventojai.

Raštą išsiuntėme ir KAM. Pareiškėme, kad mes esame prieš poligono steigimą šiame krašte, kad nebuvome laiku ir deramai informuoti apie tokius planus. Mums niekas nepaaiškino, koks čia poligonas bus, tiesiog numetė tokią žinią ir viskas“, – sakė prieš poligono kūrimą protestuojanti Akmenės rajono gyventoja.

Kilo pagrįstų klausimų

Pasak D.Lopaitienės poligono idėjos propaguotojai dabar bando šį projektą pateikti ne tik kaip būtinybę stiprinti mūsų šalies gynybinį pajėgumą, bet ir postringauja apie naudą vietiniams gyventojams, kurios jie sulauks iš investicijų į šį projektą.

„Aš nematau logikos daryti poligoną toli nuo tos vietos, kur mums kyla reali grėsmė. Be to, yra begalė senų apleistų sovietinių poligonų. Kodėl jų vėl negalima paversti poligonais?

Kodėl reikia naujų teritorijų, naujų miškų, švarios žemės, ūkininkų žemės, kuri metų metais buvo dirbama, kuri yra įtręšta, kuria buvo rūpintasi, kurioje padaryta melioracija už ūkininkų pinigus? Kodėl reikia paimti miškus, kuriuos savininkai atsodino, rūpinasi jais?!

O jei kalbėti apie investicijas, tai kokios investicijos iš KAM atiteks paprastiems rajono gyventojams? Jokių.

Pabradės gyventojai paprašė tik dviejų su puse kilometro aplinkkelio, kad sunkioji technika nevažiuotų per miestą.

Atsakymas buvo neigiamas – tai nėra efektyvu, todėl, kad karinė technika sudaro tik 1,8 procento metinio transporto judėjimo. Ir niekas neklausia, ar išties Pabradės gyventojui nėra skirtumo tarp pro jo namus pravažiavusių 98 lengvųjų automobilių ir dviejų sunkiųjų tankų?! – retoriškai klausė D.Lopaitienė.

Kentės ir nuo triukšmo, ir nuo taršos

Apie tai, kaip pasikeistų šeimos gyvenimas jų pašonėje atsiradus poligonui, D.Lopaitienė sakė negalinti net įsivaizduoti.

„Iš viešoje erdvėje rastų nuotrupų susidariau vaizdą, kad šis poligonas reikalingas tam, kad jame pratybas galėtų vykdyti visų rūšių karinės pajėgos, ginkluotos ir sunkiąja technika. O tai – ir tankai, ir haubicos, ir šarvuočiai, ir antžeminių taikinių naikinimui pasitelkiama aviacija.

Skraidys lėktuvai, mėtys bombas, važinės tankai. Teks kęsti triukšmą. Prie Pabradės poligono gyvenantys žmonės sakė, kad dieną dar galima kentėti, tačiau pratybos dažniausiai vyksta vėlai vakare ir naktį.

Be to, kariniai daliniai, ypač poligonai, yra patys didžiausi teršėjai. Ten ir sunkieji metalai, ir naftos produktai, ir užterštas dirvožemis, ir gruntiniai vandenys, ir pagaliau – užterštas oras.

Žinome tik tai, kad poligonas atkeliamas į tokią vietą, kur yra švarus oras, švari gamta, švarus dirvožemis, ir požeminiai vandenys. Viskas bus suniokota. Viskas bus užteršta. Kodėl pasirinkta tokia vieta, kuri yra gan jautri gamtos atžvilgiu?

Norint kurti poligoną reikia ir poveikio gamtai studijos. KAM užsakė ją atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų. Bet studijos apraše nei Akmenės, nei Mažeikių rajonas neminimas. Ar tai reiškia, kad šiai teritorijai nereikia atlikti poveikio gamtai studijos, ar ją tikimasi atlikti per kelias dienas, nes kiek aš supratu, tai tokios studijos nei per dieną, nei per savaitę, nei per mėnesį nėra padaromos. Tai kaip čia viskas gaunasi?!“ – klausė D.Lopaitienė.

Kas įvertins patirtą žalą?

Į kovą prieš jų pašonėje kurti ruošiamą poligoną pakilusi ir vietinę bendruomenę subūrusi moteris sakė, kad šioje teritorijoje yra ir daug istorinio paveldo, kuris dar neištyrinėtas. Tai – ir kapinynai, ir šventvietės, kurios brangios ne tik mums, bet ir visam Baltijos regionui.

Pasak D.Lopaitienės, apie kompensacijas į kurti numatomo poligono teritoriją patenkantiems gyventojams taip pat kalbama tik aptakiomis frazėmis: „Tvirtinama, kad valstybė patirtus nuostolius kompensuos. Tačiau klausimas, kaip tie nuostoliai bus vertinami.

Jei mano sodyba bus vos už kelių šimtų metrų nuo poligono, tai aš nieko negausiu. O ką gaus tie, kuriems teks iš ten išsikraustyti?

Varganus kelis tūkstančius eurų, už kuriuos nieko nenusipirks? Tokių pavyzdžių jau buvo tiesiant „Via Baltica“ magistralę ir „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę“.

Informacijos sklaidą imta blokuoti

D.Lopaitienę papiktino ir Akmenės rajono valdžios pozicija.

„Sužinojome, kad vicemeras apie mūsų rajone ketinamą kurti poligoną sužinojo dar rugsėjo 10 dieną. Juk jau tada buvo galima kažkaip apie tai informuoti vietinius gyventojus. Tačiau apie tai net ne oficialiame savivaldybės tinklapyje, o savo feisbuko profilyje vicemeras paskelbė tik po 20 dienų. Kam reikėjo taip tempti laiką, juk buvo galima iškart kviesti bendruomenes diskusijai ir išgirsti mūsų atsakymą.

Juolab, kad prieš poligono steigimą yra nusiteikusios ne tik mūsų, bet ir Mažeikių, Telšių, Šiaulių rajonų bendruomenės. Mus palaiko ir ūkininkai, ir verslininkai, ir kraštotyrininkai, ir aplinkosaugininkai. Jau surinkti keli tūkstančiai parašų“, – sakė D.Lopaitienė.

Beje, iniciatyvinės grupės nare tapusi D.Lopaitienė netruko sulaukti keisto atsako. Moteris sakė pastebėjusi, kad visi jos pasidalinimai informacija feisbuko profilyje imti blokuoti: „Čia turbūt – bausmė už tai, kad „keliu bangas“. To kitaip paaiškinti negaliu, juk aš dalinuosi ne iš KAM seifų pagrobta, o viešoje erdvėje prieinama informacija“.

Informaciją išplatino gavęs kariškių sutikimą

Akmenės rajono vicemeras T.Martinaitis patvirtino, kad informacija apie karinio poligono steigimo planus jam tapo žinoma jau rugsėjo pradžioje.

„Tuomet savivaldybėms buvo pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius. Vienas iš šios informacijos aspektų buvo ir karinio poligono Vakarų Lietuvoje steigimui numatytos teritorijos. Dvi iš keturių plane pažymėtų teritorijų lietė ir mūsų rajoną, o viena iš jų buvo prie pat mūsų laisvos ekonominės zonos.

Po savaitės per Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdį Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius pristatinėjusio Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto užklausiau, kaip nutiko, kad kariškių poligonas atsidūrė greta laisvosios ekonominės zonos.

Gavau atsakymą, kad poligono kūrimas yra kariškių prerogatyva, o aplinkosaugininkai apie jų planus informacijos neturi. „Mes padarėme planą, o kas bus konkrečiai, KAM sprendimą priims rugsėjo pabaigoje“, – toks buvo M.Narmonto atsakymas.

Tada mes oficialiai kreipėmės į KAM, prašydami suteikti konkretesnę informaciją.

Rugsėjo pabaigoje įvyko nuotolinis Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame dalyvavęs KAM atstovas pristatė atliktą galimybių studiją. Iš keturių poligonui steigti numatytų vietų jo nuomone optimaliausiais variantas būtų poligono kūrimas dalį Telšių, Mažeikių ir Akmenės rajonų teritorijos apimančioje vietoje. Po posėdžio aš KAM atstovo paklausiau, ar šią informaciją galima paviešinti, ir gavęs sutikimą, išplatinau ją savo feisbuko profilyje“, – sakė T.Martinaitis.

Pasakę „A“ kariškiai nepasakė „B“

Akmenės rajono vicemeras tvirtino, kad savalaikiam tokios informacijos viešinimui galbūt trukdė ir rinkimai į Seimą. Be to, T.Martinaitis sakė, kad informacijos, kuria galėtų pasidalinti su gyventojais, jis iki šiol praktiškai neturi.

„Esu nusivylęs kariškių pozicija. Jie tik pasakė, kad bus, o kas konkrečiai bus, nepasakė nieko. Jau beveik mėnuo žmonės klausinėja, kas čia bus, o mes nieko konkrečiai pasakyti negalime, nes KAM irgi daugiau nieko nesako.

Gyventojai yra sunerimę, jie turi didžiulių nuogąstavimų, tačiau, kol nėra konkretaus plano bei konkrečių atsakymų, mes šių nuogąstavimų taip pat negalime išsklaidyti“, – sakė T.Martinaitis.

Paprašytas išreikšti savo nuomonę dėl jo rajone steigti numatyto poligono Akmenės rajono vicemeras atsakė to negalįs padaryti, kol iš KAM nėra atsakymo, kas ir kaip bus daroma: „Aš nusivylęs kariškių pozicija, nes pasakę „A“ jie nepasakė „B“. Sumaišties būtų išvengta, jei būtų normaliai komunikuota“.

Raportavo apie gyventojų pritarimą

Portalas lrytas.lt gavo Šiaulių ir Telšių regionų plėtros tarybų nuotolinio susitikimo su KAM protokolą, iš kurio paaiškėjo, kad klausimų dėl poligono kūrimą kyla ne visiems rajonų vadovams.

Štai Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas raportavo, kad poligono įkūrimo galimybes jau aptarė su Gadūnavo seniūnijos, kuri patenka į kurti planuojamo poligono teritoriją, atstovais ir gyventojais.

Pasak mero, „gyventojai į tai žiūrėtų teigiamai“, todėl jis pritaria tokio poligono kūrimui Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

Meras: „Aš taip nesakiau“

Portalo lrytas.lt paklaustas, ar išties poligono kūrimo galimybes jau aptarė su Gadūnavo seniūnijos gyventojais ir gavo jų pritarimą, Telšių rajono meras pabandė išsiginti Šiaulių ir Telšių regionų plėtros tarybų nuotolinio susitikimo su KAM protokole užfiksuotų jo žodžių.

„Aš taip nesakiau, aš tik sakiau, kad vieną kitą gyventoją paklausus, jie neprieštaravo. Viešai nieko neaptarinėjau. KAM pakvietė atvykti pažiūrėti Pabradės poligoną. Iš visų seniūnijų, kurios patenka, yra išrinkti atstovai, jie nuvyks pažiūrės ten ir po to KAM pažadėjo daryti susitikimą tiek su savivaldybės tarybos nariais, tiek su tomis seniūnijomis, kurios galimai patenka į poligono teritoriją.

Ta tema mes mažai informacijos turime. Manau, kad KAM ją pateiks.

Kaip pats žiūriu į poligono steigimą? Viskas priklauso, kaip tai palies gyventojų interesus. Kas bus su tais gyventojais, kurie papuola į tą poligono teritoriją. Kaip bus kompensuojama. Tokių atsakymų kol kas nėra“, – sakė K.Gusarovas.

Seniūnas nieko nežino, bet skundų negavo

Paklaustas, ar išties jo seniūnijos gyventojai pritaria karinio poligono steigimui, Gadūnavo seniūnas Justas Dapkus taip pat konkrečiai atsakyti negalėjo.

„Negalime sakyti nei taip, nei ne. Spalio mėnesį atostogavau. Iš bendruomenių pirmininkų, seniūnaičių kol kas nusiskundimų negavau, bet yra neaiškumas iš KAM.

Mums atsiuntė žemėlapius, kurių negalima suprasti. Konkrečios ribos neaiškios. Ar kariškiai čia tik teritoriją užims, ar čia važinėsis tankai kiekvieną dieną.

Trūksta aiškumo. Bet buvo pasakyta, kad čia dar viskas priešakyje. Tikiuosi viskas bus paaiškinta“, – sakė J.Dapkus.

Atsakymų teko laukti savaitę

Koks poligonas planuojamas kurti Vakarų Lietuvoje ir kodėl gyventojų interesus liečianti informacija buvo slepiama anksčiau ir tebeslepiama iki šiol, portalas lrytas.lt paklausė KAM atstovų.

Atsakymas į klausimus buvo gautas net ne per penkias dienas, kaip numatyta įstatymuose, o per savaitę ir tik po to, kai prabėgus savaitei laiko žurnalistas dar kartą priminė apie išsiųstus klausimus.

Vietoj atsakymų į konkrečius klausimus redakcijai buvo atsiųstas KAM komentaras, kuriame taip ir liko neatsakyta į kai kuriuos žurnalisto pateiktus klausimus: kam konkrečiai bus skirtas šis poligonas, kiek kainuos jo įkūrimas, koks bus poveikis gamtai ir netoliese gyvenantiems žmonėms, kodėl jį ruošiamasi kurti greta regioninio parko, kodėl nebuvo svarstytas klausimas panaudoti nuo sovietmečio likusius poligonus, kiek žmonių teks iškeldinti iš būsimo poligono vietos, kokių kompensacijų galima tikėtis ir t.t.

Dėl poligono apsispręs tik po konsultacijų?

Kadangi informacijos dėl karinio poligono kūrimo Vakarų Lietuvoje kariškiai praktiškai neteikia, šį KAM komentarą publikuojame neredaguotą:

Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į mūsų regione išliekančią sudėtingą geopolitinę situaciją, su tuo susijusią Lietuvos kariuomenės plėtrą, Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičių, iš tiesų siekia Lietuvoje įkurti naują karinį poligoną, kuris galėtų tenkinti išaugusius karinio rengimo poreikius.

Poligonas turėtų būti įkurtas mažai apgyvendintoje, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinčioje teritorijoje, kurioje nėra ribojama karinė veikla ir kuri užtikrintų tolygesnį visų Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimosi vietų paskirstymą.

Remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto atlikta Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studija, kurios tikslas buvo atrinkti galimas teritorijas tinkančias naujo karinio poligono steigimui. Šiuo metu yra vertinamos kelios teritorijos Vakarų Lietuvoje: Akmenės r., Kelmės r., Mažeikių r., Šiaulių r. ir Telšių r. savivaldybių teritorijose.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai buvo viešinami teisės aktų nustatyta tvarka, su parengto bendrojo plano sprendiniais visuomenė turėjo teisę susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS). Pastabas ir pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių buvo galimybė teikti Bendrojo plano rengėjui ir Aplinkos ministerijai iki 2020 m. spalio 5 d.

Tačiau norime pabrėžti, jog šiuo metu nėra apsispręsta nei dėl rajono, nei dėl konkrečios būsimo poligono vietos. Kitaip tariant – vyksta žvalgytuvės.

Dėl konkrečios naujo poligono vietos bus apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivalda, verslu, ūkininkais ir bendruomene.

Šiuo metu LRTBP rezervuotos teritorijos yra maksimalaus dydžio, tačiau Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė šias ribas koreguos po konsultacijų su vietos savivalda.

Šiuo metu naujo poligono steigimo galimos alternatyvos tik svarstomos, todėl visos suinteresuotos visuomenės nuomonės bus vertinamo ir į jas bus atsižvelgiama. Tuo tikslu Krašto apsaugos ministerija ketina artimiausiu metu naujo poligono steigimą pristatyti visų susijusių savivaldybių atstovams, gyventojams, verslininkams, ūkininkams. Pristatymo metu Krašto apsaugos ministerijos atstovai atsakys į suinteresuotiems asmenims aktualius klausimus dėl poligono steigimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ūkinės – komercinės veiklos ribojimo ar verslo plėtros rezervuojamose teritorijose. Taip pat Krašto apsaugos ministerija spalio mėn. planuoja išvyką su susijusių savivaldybių atstovais į Pabradės karinį poligoną, kur bus surengtas poligono pristatymas, jo apžiūra. Taip pat planuojami susitikimai savivaldybėse, kurių teritorijos patenka į poligono steigimo galimybių studiją, su seniūnais ar bendruomenių nariais.

Be to, praktika rodo, kad karinių objektų įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi ir atneša socialinę – ekonominę naudą. Atsiradus naujam kariniam vienetui sukuriamos naujos darbo vietos, nes poligone būtų vystoma infrastruktūra. Ekonominę naudą pajustų ir vietos verslas – parduotuvės, kavinės, bendrovės, įvairių paslaugų teikėjai. Lietuvos kariuomenė puoselėja santykius su vietos bendruomenėmis, organizuoja bendrus renginius, dalyvauja miestų ir miestelių šventėse, rengia įvairias socialines akcijas. Be to, šiose savivaldybėse gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsirastų galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.

LRT BP sprendiniuose naujo poligono teritorija numatyta kaip valstybei svarbus projektas. Valstybei svarbius projektus Vyriausybės teikimu pripažįsta LR Seimas priimdamas nutarimą arba įstatymą.

Sukūrė feisbuko paskyrą

Netikėdami kariškių pažadais, kad dėl naujo poligono vietos bus apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos valdžia ir bendruomenėmis, iniciatyvinės grupės nariai nusprendė patys viešinti turimą informaciją.

Tam buvo sukurta feisbuko paskyra „Žemaitija prieš karinį poligoną“, į kurią prieš kelias dienas buvo įkeltas iniciatyvinės grupės sukurtas video reportažas.

Šiuo reportažu jaus spėjo pasidalinti beveik du su puse tūkstančio jį mačiusių žmonių.

 

Pasak iniciatyvinės grupės narių, artimiausiu metu į šią feisbuko paskyrą bus įkelti dar trys reportažai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.