Įvairiose pasaulio šalyse išplitęs koronavirusas, ko gero, didžiausio mokslininkų dėmesio sulaukusi infekcija.
„Mokslo istorijoje turbūt niekada nebuvo tiek dėmesio ir pajėgų skirta vienai sveikatos problemai. Nuo pirmųjų užsikrėtimų dar nepraėjo nė metai, o jau baigiama sukurti vakcina. Tai – stebuklas.
Paprastai vakcinos kuriamos po dešimt metų“, – mokslo laimėjimus gyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Nors nagrinėti, kaip plinta koronavirusas ir kaip nuo jo apsisaugoti, ėmėsi įvairių pasaulio šalių mokslininkų pajėgos, liko dar daug neatsakytų klausimų.
Už laisvę moka lapkritį
Kodėl užkratas išplito pažangia medicina ir sveikatos apsauga garsėjančiose Vakarų šalyse? Kodėl taip skiriasi užsikrėtusiųjų skaičiai viena šalia kitos esančiose valstybėse?
Penktadienio dienos ES duomenimis, pagal užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių skaičių 100 tūkst. gyventojų Lietuva Europoje užima 13 vietą. Užsikrėtimo lygis per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų siekia 598,5 atvejo, mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų – 3,4.
Užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius staigiai ėmė augti lapkritį. Tam Lietuvos mokslininkai ir medikai rado tik vieną atsakymą – buvo per daug laisvės prieš paskelbiant karantiną.
Užsikrėtimų kreivė į viršų šovė paskutinę spalio dieną. Lapkritį Lietuva pasitiko jau perkopusi tūkstančio užsikrėtimų ribą – užfiksuotas 1001 naujas koronaviruso atvejis, o vakar jis pasiekė 2066. Pavyzdžiui, spalio 25-ąją koronavirusas buvo nustatytas tik 474 gyventojams.
Kodėl užsikrėtimų kreivė į viršų šoktelėjo prasidėjus lapkričiui?
„Iki to laiko viruso plitimas buvo mažai kontroliuojamas – nauji atvejai buvo neatsekami, neatsižvelgiant į situaciją, apribojimai buvo labai liberalūs, žmonės gyveno aktyvų gyvenimą, todėl virusas galėjo sėkmingai plisti“, – aiškino profesorius M.Stankūnas.
Nuo kelionių nesustabdė
Gyventojų mobilumo programėlę išstudijavęs mokslininkas įsitikino, kad lietuviai juda gerokai daugiau nei kitų Europos šalių gyventojai.
Nuo važinėjimo po kitus miestus ir rajonus gyventojų nesustabdė nei įspėjimai, nei gąsdinanti pastarųjų savaičių statistika – lapkričio 6-osios duomenimis, lietuvių mobilumas viršijo Europos Sąjungos vidurkį.
M.Stankūnas pastebėjo, kad smarkiai pasikeitė ir gyventojų požiūris: „Pavasarį, paskelbus pirmąjį karantiną, gyventojai apribojimų laikėsi labai stropiai. Dabar į juos rimtai nebežiūrima.“
Jis įvardijo ir kitą priežastį – atvėsus orams gyventojai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur tikimybė užsikrėsti didesnė nei lauke.
Skaičiuoja medikus ir lovas
– Penktadienį Lietuvoje užfiksuotas didžiausias užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Ar tai jau pajuto Santaros klinikose dirbantys medikai? – „Lietuvos rytas“ paklausė Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės.
– Pajutome ne tik mes. Iš visos Lietuvos ligoninių plaukia informacija, kad trūksta lovų, kad gydymo vietas COVID-19 užsikrėtusiems ligoniams tenka įrengti tose ligoninėse, kur iš pradžių nebuvo numatyta, kad jos gydys tokius ligonius.
Situacija turbūt vienoda visur – ir Vilniuje, ir Vilniaus regione.
– Iki kiek gali didėti užsikrėtusiųjų skaičius, kad medikai galėtų kokybiškai teikti būtinas paslaugas?
– Prognozės – ne mano sritis, bet jau iki karantino paskelbimo, renginių, restoranų kavinių uždarymo buvo aišku, kad sulauksime augimo.
Žmonių požiūris nebuvo labai atsakingas – jie būriavosi, aktyviai leido laiką. Buvo aišku, kad po savaitės, kitos pajusime to pasekmes. Matyt, dabar ir yra tas laikotarpis.
– Kokia situacija šiuo metu yra gydymo įstaigose?
– Manau, kad situacija yra kritiška.
Neliko vietų reanimacijos skyriuose, ligoninės turi skubiai persitvarkyti. Jose taip pat yra daug užsikrėtusio personalo, medikų.
Kiekviena įstaiga šiuo metu išgyvena savo asmenines problemas, nes turbūt neliko medicinos įstaigų, kuriose nebūtų vienaip ar kitaip užsikrėtusių žmonių.
– Lapkritį smarkiai išaugo mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius. Gal daugiau žmonių serga sunkesne forma?
– Penktadienį gautas didžiausias teigiamų COVID-19 tepinėlių skaičius.
Iš jų stacionarios pagalbos reikia maždaug 5 procentams. 10 proc. iš atsidūrusiųjų ligoninėje reikia reanimacijos pagalbos.
Didėjant teigiamų atsakymų skaičiui auga ir visi kiti duomenys, įskaitant ir mirtis.
– Nuo koronaviruso paplitimo praėjo apie pusę metų. Medikai apie šią ligą sužinojo daugiau informacijos, ar kiek nors pasikeitė gydymo metodai?
– Vis daugiau sužino ne tik medikai, bet ir visuomenė. Kai atsirado COVID-19, žinojome tik jos pavadinimą. Būtų keista, kad XXI amžiuje, kai tiek informacijos šaltinių, nesužinotume.
Informacija vis pildoma, atliekama daug įvairių tyrimų, tačiau gydymui tai daug įtakos neturi. Ligos sunkumas priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių. Tie, kurie sunkiai sirgo kovą, sunkiai sirgtų ir dabar.
– Apie koronavirusą daugiau žino ir medikai, ir pacientai. Ar turėdami daugiau žinių visi patiria mažiau streso?
– Tas, kuris atvažiuoja dusdamas ir gaudydamas orą, jau nebesvarsto, kas tas virusas, yra jis ar nėra. Apie tai su pacientais mes nekalbame – juos reikia gelbėti.
Pas kaimynus saugiau
Tokios pat klimato sąlygos Latvijoje ir Estijoje, tačiau kaimyninėse šalyse užsikrėtimų skaičius kelis kartus mažesnis.
Šią savaitę Estijoje pasiektas paros užsikrėtimų rekordas – 374 atvejai.
Nors Lietuvoje tokių skaičių nebuvo jau seniai, estams tai kelia nerimą – ankstesnis paros rekordas (241 atvejis) viršytas pusantro karto.
Nuo pandemijos pradžios Estijoje mirė 76 koronavirusu užsikrėtę pacientai (100 tūkst. gyventojų – 0,2 atvejo). Lietuvoje vien lapkričio mėnesį ši liga nusinešė 87 gyvybes.
Latvijoje užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų – 207,6, mirusiųjų – 2,2.
Piko dar nepasiekė
Kasdien posėdžiaujantys Sveikatos ekspertų tarybos nariai šią savaitę Lietuvai piešė gana tamsų scenarijų.
Ekspertai prognozuoja, kad pandemija piką turėtų pasiekti lapkričio 20–27 dienomis.
Pagal jų pesimistinį scenarijų užsikrėtusiųjų skaičius tomis dienomis turėtų siekti iki 35 tūkst., o geresniu atveju – 22 tūkst.
Ekspertų nuomone, toks skaičius bus fiksuojamas, jei prieš savaitę paskelbtas karantinas bus veiksmingas.
Ar gyventojai į karantiną žiūrėjo rimtai ir laikėsi apribojimų, pradės aiškėti kitą ketvirtadienį.
„Mūsų prognozės nėra skirtos epidemiologiniam smalsumui patenkinti – kas bus, jeigu bus.
Jos skirtos suskaičiuoti ir prognozuoti, koks bus sveikatos priežiūros paslaugų poreikis“, – kalbėjo šiai tarybai priklausantis M.Stankūnas.
Pagal šiuos skaičius planuojama, kiek ligoninių ir lovų reikės virusu užsikrėtusiems pacientams, kuriems jų reikalingos deguonies kaukės, reanimacijos įranga.
Išbandymas medicinos sistemai
Augantis ligonių skaičius kelia nerimą ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir su jos sprendimais ne visada sutinkantiems medikams. Spalio 25-ąją ligoninėse buvo gydomi 275 pacientai, lapkričio 1-ąją – 495, penktadienį – 1205.
Nuo pandemijos pradžios mirė 253 žmonės, šis skaičius sparčiai augo lapkričio mėnesį.
Profesoriaus M.Stankūno nuomone, mirčių skaičiaus didėjimas užkratui plintant vis labiau – natūralus reiškinys: „Kai kasdien užsikrečia po tūkstantį ar pusantro tūkstančio žmonių, mirčių skaičius dar nėra didelis. Žinoma, kiekvienas žmogus yra labai brangus ir kiekvieno jų mirtis yra baisus dalykas.“
Pastarosiomis dienomis pranešama apie vis jaunesnių žmonių mirtis. Jauniausia koronaviruso auka – trisdešimtmetį vos perkopęs vyras. Lietuvoje nuo koronaviruso mirusių žmonių amžiaus vidurkis – 77,8 metų.
Ar statistikos rodikliai didės, profesoriaus nuomone, priklausys nuo to, ar vis didėjantį krūvį atlaikys sveikatos apsaugos sistema. Pirmąją koronaviruso bangą ji atlaikė.
„Italijoje, Lombardijos regione, pirmojo piko metu mirė apie 16 proc. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Pas mus nieko panašaus nebuvo“, – sakė M.Stankūnas.
„Lietuvos rytas“ iš arčiau pažvelgė į koronaviruso itin kankinamas šalis – Lenkiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją.
Perpildytos lavoninės
Lenkijoje mirusieji nuo COVID-19 nebetelpa lavoninėse, o vyriausybė raginama prašyti Vokietijos pagalbos.
Daugėjant susirgimų kai kuriuose regionuose pradėjo trūkti deguonies aparatų, vaistų, laisvų lovų ir medikų, nebeįstengiama atlikti pakankamai testų.
Kaimyninių Brandenburgo ir Saksonijos regionų vadovai pažadėjo atsiųsti skubią pagalbą, nors Lenkijos politikai nesutaria, ar ji tikrai reikalinga.
Vyriausybė gyventojus ramina, kad susirgimų skaičius nedidėja, tačiau medikai primena, jog šalis daro mažiausiai testų visoje Europos Sąjungoje. Vertinant tai, kad net pusė COVID-19 testų yra teigiami, Lenkija yra bene didžiausias susirgimo židinys ES.
Žurnalo „Polityka“ teigimu, jei šalis darytų tiek testų, kiek jų atliekama Vokietijoje, Lenkija pagal susirgimų mastą taptų ES lydere. Šioje šalyje užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų – 848,7.
Eilės – ir prie kapinių
Skelbiama, kad mirusieji nuo COVID-19 nebetelpa lavoninėse ir nespėjama jų laidoti. Krokuvos gyventojai turi laukti net dvi savaites norėdami mirusįjį palaidoti kapinėse. Mirusiųjų skaičius padidėjo trečdaliu, tad nebespėja dirbti duobkasiai.
Dėl vyriausybės įvestų apribojimų ir būtinybės susirgusio asmens artimiesiems izoliuotis gyventojai nebeįstengia laiku atsiimti kūnų iš lavoninių.
Daugybė ligoninių jau kreipėsi į vyriausybę prašydamos atsiųsti šaldymo sunkvežimius, kad juose būtų galima laikyti lavonus.
Čenstakavos miesto valdžia, nesulaukusi vyriausybės pagalbos, vietos ligoninėms pati skubiai nupirko konteinerinius šaldytuvus lavonams laikyti.
Spalį Lenkijoje iš viso mirė 43 899 asmenys, arba net septyniais tūkstančiais daugiau nei pernykštį spalį, nors oficialiai teigiama, kad nuo COVID-19 spalį mirė tik 323 asmenys. Daugelis tuo netiki.
Neramiai laukia Kalėdų
Ligoninės sparčiai pildosi ir Prancūzijoje. Nors pacientų skaičius keliais šimtais jau peržengė juodžiausią balandžio statistiką, pavasarį Paryžių visiškai sukausčiusi liga prancūzus jau ne taip gąsdina.
Prancūziją nuo spalio 30 dienos sukaustė antrasis karantinas.
Prancūzai suka galvą, kaip švęsti Kalėdas neišprovokuojant trečiosios epidemijos bangos.
Toks iššūkis laukia šalies, pakibusios epidemijos statistikos kreivių gniaužtuose. „Jokių didelių metų pabaigos švenčių, kurios suburtų kelias dešimtis žmonių!“ – šaltu dušu tėvynainius prausė Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas.
Į parduotuvę – tik maisto
„Dabar tikrai ne metas atleisti vadeles“, – tvirtino J.Castexas ir pranešė, kad spalio pabaigoje įvesto karantino taisyklės dar galios dvi savaites, iki gruodžio 1 dienos.
Policija raginama griežčiau kontroliuoti, ar laikomasi karantino taisyklių.
Visi restoranai, kavinės, muziejai, teatrai, knygynai, kirpyklos, parduotuvės, išskyrus maisto ir kitų pirmosios būtinybės prekių, uždarytos.
Šių griežtų, ekonomiką ir ypač smulkųjį verslą vėl smaugiančių ir gyventojus psichologiškai dusinančių priemonių Prancūzija turėjo imtis spalio pradžioje drastiškai ėmus kilti sergamumo rodikliams.
Ligoninėse – pragaras
„Pastarosiomis dienomis į ligoninę guldoma kas 30 sekundžių, o į reanimacijos skyrius – kas tris minutes“, – liūdną statistiką, kuri jau gerokai pranoko pavasario rekordus, kaip žirnius prancūzams, kurių dalis kritikuoja karantiną, į kaktą bėrė premjeras.
Jis patikslino, kad reanimacijoje – 40 proc. pacientų, jaunesnių nei 65 metų. Epidemija, šio ketvirtadienio duomenimis, Prancūzijoje jau nusinešė beveik 43 tūkst. gyvybių.
Prancūzijos ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 32 683 pacientai.
Reanimacijos palatose – per 4800 COVID-19 sergančių pacientų. Jos užpildytos 94,7 proc., o kai kuriuose regionuose – jau perpildytos, todėl ligoniai vežami į mažiau paveiktas Prancūzijos teritorijas.
Prognozuojama, kad didžiausias pragaras šalies ligoninėse užvirs kitos savaitės pradžioje.
Remia naujuosius bedarbius
Nuo vasaros vidurio valdžia kartojo, kad darys viską, kad išvengtų antrojo karantino, bet nepavyko.
Priešingu atveju ligoninės nebebūtų pajėgios priimti visų sergančiųjų ir tektų rinktis, ką gelbėti, o ko jau nebe. Civilizuotai demokratinei šaliai tai neįmanoma dilema, kad ir kokia būtų finansinė karantino kaina.
Prancūzijos vyriausybė, be kita ko, ėmėsi priemonių verslui remti, o dėl karantino bedarbiais tapę padavėjai, pardavėjai ar kirpėjai gauna apie 80 proc. mėnesinio atlyginimo.
Gerokai sunkiau išsilaikyti turintiesiems nuosavą verslą, taip pat daugumai laisvai samdomų meno ir kultūros žmonių.
Kenčia sukandę dantis
Šviesos miestas Paryžius po 19 valandos mena apsiblaususį tolimos provincijos miestelį, nes privatūs susibūrimai draudžiami. Į miestą galima išeiti tik būtinu reikalu – į darbą, pas gydytoją, į parduotuvę, vaistinę, slaugyti artimojo ir tik sau parašius specialią pažymą arba ją gavus iš darbdavio.
Pasivaikščiojimai leidžiami nuo gyvenamosios vietos nenutolstant toliau nei kilometrą ir tik vieną valandą per parą.
Valdžia jau pranešė, kad ši pančiojanti rutina bus tęsiama ir po gruodžio 1-osios.
Kita vertus, rudens karantinas Prancūzijoje mažai panašus į pavasario. Liga ta pati, bet medikai įgudo efektyviau su ja kovoti ir pacientai dažniau išvengia reanimacijos palatų.
Žudo ji tiek pat – po kelis šimtus per parą, bet prancūzai jos bijo mažiau.
Prancūzams nusibodo – jie nori gyventi. Vieni nori parduoti, o kiti – pirkti Kalėdų dovanas.
Žadama, kad lapkričio 22-osios vakare Eliziejaus Laukuose įsižiebs Kalėdų puošmenos, nepaisant visko, tarsi norėdamos kaip galima greičiau išbudinti Prancūzijos sostinę. Lieka tikėtis, kad tai pavyks.
Mirčių kreivė šovė į viršų
Didžiojoje Britanijoje penktadienį užfiksuota 33 470 naujų koronaviruso atvejų, o mirčių skaičiumi ši šalis atsilieka tik nuo Brazilijos. Portalo „Bloomberg“ duomenimis, Didžiojoje Britanijoje milijonui gyventojų tenka 780 mirčių. Pirmaujančioje Brazilijoje – 781.
Mokslininkai ieško atsakymų, kodėl liga skaudžiausiai smogė šiauriniams šalies regionams. Mirčių skaičius juose beveik dvigubai didesnis nei likusioje šalies dalyje.
Anglijoje mirčių kreivė į viršų pradėjo kilti antroje spalio pusėje, tuomet ir buvo įvestas karantinas. Jis truks iki gruodžio 2 dienos, tačiau šalies vyriausybė ir gyventojai nepraranda vilties, kad Kalėdoms vėl duris atvers parduotuvės, o šventes bus galima pasitikti bent nedideliame bičiulių rate.
Patikrins milijoną studentų
Apie Kalėdų atostogas jau galvoja ir Anglijos aukštosios mokyklos. Prieš Kalėdas namo norintiems sugrįžti šios šalies studentams bus suteiktas 6 dienų laikotarpis gruodžio 3–9 dienomis, prieš tai atlikus masinį studentų testavimą nuo koronaviruso.
Studentai, kuriems bus nustatytas koronavirusas, išvykti negalės ir privalės izoliuotis dar 10 dienų. Studentai, norintys keliauti po gruodžio 9 d., turės laikytis saviizoliacijos apribojimų, kol vėl galės keliauti.
Tokių griežtų priemonių imamasi siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą šalies regionuose.
Manoma, kad prieš Kalėdas į namus skirtinguose regionuose pajudės apie milijoną studentų. Šį rudenį universitetiniuose miesteliuose iš viso užsikrėtė apie 40 tūkst. studentų.
