Sutapimas tai, ar ne, bet tas užkulisinis turgus ir rietenos dėl postų ir įtakos, kurios jau dabar verda naujojo parlamento užkulisiuose, itin primena šachmatų partiją, o naujoji Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kaip tik yra šio žaidimo didmeistrė.
Tačiau jei taip ir toliau, nuo šių šachmatų greičiausiai pradės suktis galva net ir jai. Bet kokiu atveju, intrigų apsukos, panašu, ne tik ne mažės, o tik didės.
Dėl poros vargo, kaip dėl būrio
Sklandus ir tarsi patvirtinantis pažadus dirbti sklandžiau, nei iki šiol, buvo tik pirmasis naujojo Seimo žingsnis, kai penktadienio vakarą parlamentas itin vieningai ir gausiai balsavo už Liberalų sąjūdžio lyderę V.Čmilytę-Nielsen, tapusią Seimo vadove.
Slaptame balsavime „už“ jos kandidatūrą balsavo net 106 Seimo nariai, „prieš“ – 18, o „susilaikė“ 5. Taigi, kairioji opozicija, nors, akivaizdu, dalis jos atstovų balsavo neparėmė naujos Seimo vadovės, vis dėlto įvykdė savo viešus pažadus ją paremti.
Tačiau idilė čia akimirksniu ir baigėsi, atėjus metui rinkti Seimo vicepirmininkus. Nors pirmajame savo posėdyje Seimas sugebėjo išsirinkti tik du iš šešerių vicepirmininkų, rietenos dėl jų siekė salės palubę ir užtruko kone iki vidurnakčio.
Jais, kaip žinia, tapo konservatorių ir Seimo veteranas Jurgis Razma, išrinktas pirmuoju Seimo vicepirmininku ir Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis.
„Už“ J.Razmą balsavo net 93, „prieš“ – 31, o „susilaikė“ 4 Seimo nariai. A.Mazuronio rezultatas – atitinkamai 84, 38 ir 6.
Daugiausiai triukšmo kilo būtent dėl antrosios figūros. O labiausiai triukšmavo pagrindine opozicijos jėga pretenduojantys būti valstiečiai bei jų vedlys ir senas-naujas parlamento frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Jis, atrodė, tuoj iššoks iš batų nuo šventos rūstybės, kaltindamas valdančiuosius konservatorius ir liberalus, žadėjusius gerbti opoziciją, veidmainyste, o Darbo partiją – išdavyste ir slaptu suokalbiu su valdančiaisiais.
Lrytas.lt detaliau pasidomėjo, kas slypėjo už šių kaltinimų ir kokia košė verda dėl vietų Seimo viršūnėse.
Šaškininką apsuko, lyg vaiką
Šaškių didmeistrio R.Karbauskio ir kitų valstiečių įsiūtį sukėlė tai, jog jie buvo šventai įsitikinę, jog pirmiausia vieną iš dviejų opozicijai turinčių priklausyti Seimo vicepirmininkų vietų turėjo būti pasiūlyta būtent jiems.
Teisingiau, jų kandidate jau apskelbtai itin ištikimai R.Karbauskio favoritei Aušrinei Norkienei, kuri praėjusią kadenciją net buvo užsitarnavusi R.Karbauskio pirmosios pavaduotojos partijos Seimo frakcijoje bei vienos iš partijos rinkimų sąrašo lyderių statusą.
Tačiau pagrindinė valdžios ir viso Seimo jėga – konservatoriai – nusprendė sužaisti savą žaidimą. Pirmiausia, jie nori, jog valstiečiai į Seimo vicepirmininkus teiktų ne A.Norkienės, o valstiečių veteranės Rimos Baškienės kandidatūrą.
Tai – visiškai suprantama. Viena, R.Baškienė dar praėjusią kadenciją garsėjo, kaip viena iš R.Karbauskio kritikių partijos viduje. Antra, patyrusi politikė linkusi fllirtuoti ir sutarti su visais, net su konservatoriais, o ne taip kariauti, kaip linkęs R.Karbauskis.
Pastarajam nerodant jokių ženklų, jog jis būtų linkęs pateikti būtent R.Baškienės kandidatūrą, konservatoriai dar gerokai prieš Seimo posėdį ėmė ir pasiūlė Darbo partijai deleguoti A.Mazuronį į Seimo vicepirmininkus.
Šios partijos atstovai, kaip ir vėliau viešumoje, taip ir lrytui.lt neoficialiuose pokalbiuose prisiekinėjo, jog jokio specialaus sandėrio ar mainų už tai su konservatoriais nebuvo sudaryta.
Bet kokiu, A.Mazuronio vieši prisiekinėjimai, jog jis pats apstulbo pamatęs savo pavardę tarp kandidatų į Seimo vicepirmininkus ir turėjo tik keliolika sekundžių apsispręsti, daugumai politikų Seime kėlė tik šypseną.
Mat, pavyzdžiui, ir kai kurie konservatoriai lrytui.lt liudijo, jog apie tai, kad reikia pasirengti balsuoti už A.Mazuronio kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus, visa partijos Seimo frakcija buvo vadovybės įspėta dar gerokai prieš vakare prasidėjusius šiuos kadrinius šokius ir gūžynes.
Iš pykčio pamiršo cenzūrą?
Toks konservatorių žingsnis taip pat visiškai suprantamas. Pirma, taip jie apsuka ir pažemina opozicijos lyderiais pretenduojančius tapti valstiečius, antra, suskaldo pačią opoziciją, supjudydami valstiečius ir „darbiečius“, trečia, bet vis viena pelno Darbo partijos įsiskolinimą ir paramos, kai jos reikės, garantijas.
O supjudyti valstiečius ir „darbiečius“ valdantiesiems išties pavyko. Tai, dar labiau, nei viešas R.Karbauskio piktinimasis, liudija ir nevieši politikų pokalbiai, apie kuriuos teko nugirsti ir lrytui.lt.
Pats postą paliekantis premjeras Saulius Skvernelis ir į Seimą jo atvestas senas bičiulis bei Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis esą taip grubiai ir audringai piktinosi „darbiečiams“ į akis, jog net peržengė cenzūrinės leksikos ribas, prabilę nusikalstamo pasaulio žargonu.
Taip pat jie įnirtę esą grasino nebeturėti jokių bendrų reikalų su „darbiečiais“ ir jiems dieną ir naktį keršyti už tokį elgesį.
Kita vertus, kai kurie valdantieji politikai lrytui.lt svarstė, jog konservatoriai šį savo flirtą su Darbo partija nori panaudoti ir kaip kortą prieš koalicijos partnerius – pirmiausia, Laisvės partiją. Esą taip šiai sakoma: „Žiūrėkite, jei ką – jūsų balsai nėra lemiami“.
Be to, Seime kalbama, jog konservatoriai bijojo rizikuoti kitais vicepirmininkų postais, jei pirmiausia palaimintų valstiečių kandidatūrą į Seimo vadovybę. Esą tuo atveju, jei valstiečiai būtų gavę šį postą jau penktadienį, kitame posėdyje jiems būtų kilusi pagunda pakišti kiaulę konservatoriams ir kitiems valdantiesiems, kurie dar turi išrinkti kitus keturis Seimo vicepirmininkus.
Dvi iš šių vis dar tuščių vietų priklauso konservatoriams, kurie, kaip kalbama Seimo užkulisiuose, planuoja juos paskirstyti tarp savo partijos sparnų. Teisingiau, vieną iš jų skirti savo vadinamojo „krikdemiškojo“ sparno, nusiteikusio maištingai prieš partijos vadovybę ir koalicijos partnerius liberalus, atstovui.
Be to, Seimo vicepirmininkų postų dalybos konservatorių viduje esą susietos ir su ministrų portfeliais, vis dar sprendžiant, kam eiti į Vyriausybę, o kam likti Seime. Taigi, griuvus kuriems nors partijos atstovo rinkimams į Seimo vicepirmininko postą, griūtų kur kas platesnė partijos vidinė dėlionė.
Tad dešinieji nori maksimaliai apsidrausti prieš šiuos balsavimus, kartu teikdami ir valstiečių kandidatūrą, ir savo dviejų atstovų bei vieno Laisvės partijos atstovo kandidatūras. Taip valstiečiai būtų priversti balsuoti už valdančiuosius, norėdami, kad ir jų kandidatas būtų išrinktas.
Kairieji – tolimoje nuošalėje
O kur šiose gūžynėse yra kita opozicijos jėga – socialdemokratai?
Šios partijos lyderis Gintautas Paluckas, vieno balso persvara pralaimėjęs frakcijos seniūno rinkimus jį iš partijos vedlio posto atsistatydinti atvirai raginančiam Algirdui Sysui, prabilo, jog taip ir turėjo būti. Esą jis ketina tapti vienu iš dviejų opozicijai atstovaujančių Seimo vicepirmininkų.
Tačiau jau šiomis dienomis G.Paluckas prabilo, jog vis dėlto nesieks šio posto, jei matys, jog valdantieji ir kiti neparems jo kandidatūros.
Besiblaškantis kairiųjų lyderis šią savaitę taip pat neigė ir valstiečių vedlio R.Karbauskio pareiškimus, jog visa opozicija jau susitarė dėl bendro veikimo kartu.
O padėtis kaip tik ir klostosi G.Palucko ir visos jo partijos nenaudai. Lryto.lt žiniomis, konservatoriai vieną iš dviejų postų A.Mazuroniui pasiūlė ir dėl to, jog jie kategoriškai nenori G.Palucko matyti Seimo vadovybėje.
Konservatorių ir kitų valdančiųjų išskaičiavimas – paprastas. Palikdami G.Palucką tik eilinio Seimo nario kėdėje, jie dar labiau jį nusmukdo politiškai bei sustiprina tokių jo oponentų partijoje bei frakcijoje, kaip A.Sysas, pozicijas. Taigi – dar labiau paaštrina padėtį ir krizę socialdemokratų viduje.
O tai reiškia – dar labiau susilpnina ir suskaldo ir visą opoziciją.
