Seimo pirmininko kėdę užėmusi 37 metų profesionali šachmatininkė V.Čmilytė-Nielsen ir į didžiąją politiką žengė lyg viena šio žaidimo figūrų – atsargiai.
Tačiau politikės bendražygiai Liberalų sąjūdyje tvirtina, jog tokia ji buvo tik iš pradžių. Kiek daugiau nei prieš penkerius metus į politiką įžengusi šachmatų čempionė esą išmoko ne tik gintis, bet ir atakuoti.
Bet ar politinio žaidimo lentoje negausų Seimo pėstininkų užnugarį turinti naujoji parlamento valdovė nebus lengvai stumdoma figūra?
Ar santūri, daugiau besišypsanti nei kalbanti daugiavaikė motina netaps aštriadančių politikos liūtų grobiu?
„Aišku, kad su trylikos narių frakcija Viktorijai šioje kėdėje nebus paprasta. Bet neabejoju, kad jai pavyks“, – tvirtino buvęs Liberalų sąjūdžio vedlys Eligijus Masiulis.
Pavyko išvengti šleifo
V.Čmilytė-Nielsen į Liberalų sąjūdį atėjo tuomet, kai E.Masiuliui buvo matuojama premjero kėdė, o kai kurie verslininkai jį jau matė net prezidento poste.
Bet šiandien politinės korupcijos byloje teisiamas E.Masiulis ir norėtų, ir nedrįsta savęs vadinti V.Čmilytės-Nielsen politiniu krikštatėviu: „Man būtų per didelė garbė, bet bijau jai pakenkti.“
Nors teisiamas ne tik E.Masiulis, bet ir Liberalų sąjūdis, šiai politikei pavyko išvengti politinės korupcijos skandalo šleifo.
E.Masiulis mano, kad partija pasielgė apdairiai pernai rudenį jos vairą patikėjusi su buvusia vadovybe nesusijusiai V.Čmilytei-Nielsen, kuri į Seimą atėjo tik 2015 metų balandį, likus metams iki liberalus užgriuvusių ir vos jų nepaskandinusių bėdų.
Vilniaus meru išrinktą Remigijų Šimašių tada Seime pakeitusi V.Čmilytė-Nielsen prasilenkė su E.Masiuliu.
„Negali sakyti, kad konkretus žmogus ją atvedė į partiją. Kažkas iš Šiaulių liberalų pastebėjo Viktoriją, o tuometinė vadovybė pakvietė ją dalyvauti rinkimuose“, – prisiminė E.Masiulis.
V.Čmilytė-Nielsen su liberalais į Seimą nesėkmingai kandidatavo 2012 metais. Devinta kandidatų sąraše buvusi nepartinė šiaulietė po reitingavimo dar smuktelėjo žemyn.
Ne visos įžvalgos teisingos
Kai V.Čmilytė-Nielsen tapo Seimo nare, E.Masiulis kalbėjo, jog strateginis šachmatininkės mąstymas leis jai siekti politinių aukštumų taip pat sparčiai kaip sporte.
Bet dabar buvęs liberalų vedlys atviravo, jog gilesnių įžvalgų, kaip šachmatų pasaulyje aukštumų pasiekusiai moteriai gali sektis politikoje, nei jis, nei kas nors kitas tuomet nedarė.
Buvęs įtakingas politikas juokėsi, kad tokios įžvalgos – beprasmės: „Apie mane kalbėta, kad ir aš labai toli nueisiu. Ir kas nutiko? Taigi su tomis įžvalgomis reikia būti labai atsargiam.“
Tiesa, E.Masiulis prisiminė, kad V.Čmilytė-Nielsen labai abejojo dėl dalyvavimo politikoje, nes yra iš žmonių, kurie labai atsakingai renkasi partijas.
„Ir vėliau kaip politikė ji buvo labai kukli. Galima sakyti, kad buvo per minkšta, bet galima sakyti, jog linkusi į kompromisus. Tam tikru momentu, pavyzdžiui, kai reikia telkti, tai yra privalumas, o per kokias krizes, kai reikia priimti ryžtingus sprendimus, tai, aišku, gali tapti trūkumu.
Dirbant Seimo pirmininke Viktorijai gali trūkti politinės patirties, bet ji turi kitų šiam postui tinkamų savybių – yra vienijantis, labai šiltas žmogus, gebantis kalbėti ir sutarti ne tik su bendražygiais, bet ir su konkurentais.
Be to, vadovavimas partijai įrodė, kad ji turi lyderiui būtinų savybių. Matyti, kad atsirado daugiau pasitikėjimo savimi. Per vykusius debatus ji ganėtinai sklandžiai dėstė mintis, justi šachmatininkui būdingas loginis mąstymas“, – kalbėjo E.Masiulis.
Pašnekovo nuomone, V.Čmilytės-Nielsen lyderystė ypač išryškėjo po partijos skilimo, kai iš jos pasitraukė R.Šimašius ir vėliau Laisvės partiją įkūrusi Aušrinė Armonaitė.
Bet buvęs liberalų vedlys nemano, kad V.Čmilytė-Nielsen galėtų susirgti žvaigždžių liga.
Į lyderes teko pastūmėti
Į politiką V.Čmilytę-Nielsen neigė atvedęs ir pernai partijos vairą jai perdavęs Eugenijus Gentvilas. Šiuos nuopelnus politikos senbuvis labiau linkęs priskirti E.Masiuliui ir Šiaulių liberalams.
Vis dėlto E.Gentvilas prisipažino vėliau prisidėjęs prie jos partinės karjeros: „Aš pernai dar galėjau likti partijos vadovu ilgiau, bet mačiau, kad jai reikalingos permainos.
Todėl pradėjau spartinti tiesioginius naujo lyderio rinkimus, kuriuose aš nedalyvavau. Bet tada ištiko krizinė situacija, nes V.Čmilytė-Nielsen pasakė, kad irgi nenori juose dalyvauti.
Minėjo daug priežasčių – vaikai, didelis užimtumas, atstumas ir panašūs dalykai. Todėl teko ilgokai ją įkalbinėti dalyvauti rinkimuose. Viena jos sąlygų buvo, kad turėsime jai padėti.“
Visada elgiasi apdairiai
Anot E.Gentvilo, tai rodo, kad V.Čmilytė-Nielsen nėra ta politikė, kuri karjerą skynėsi alkūnėmis.
Bet ar gerai, jeigu lyderį reikia įkalbinėti ar net stumti?
„Galbūt V.Čmilytės-Nielsen atsargumą lėmė abejonės, ar ji nebus palikta viena. Čia atsiskleidė jos racionalus mąstymas: gali tapti pirmininke, bet kas paskui?
Ji elgėsi apgalvotai ir protingai. Nenėrė stačia galva, o įvertino visas aplinkybes, užsitikrino reikiamą paramą.
Tiek mūsų partijoje, tiek ir kitur yra žmonių, kurie nesvarsto – yra galimybė ir eina. O Viktorija elgiasi kitaip“, – kalbėjo liberalų patriarchu vadinamas politikas.
E.Gentvilas taip pat nemano, kad V.Čmilytės-Nielsen politinę karjerą būtų galima laikyti žaibiška: „Tikrai buvo ir greitesnių karjerų. Pavyzdžiui, Rolandas Paksas konservatorių premjeru pirmą kartą tapo praėjus gal tik kiek daugiau nei metams po to, kai įstojo į partiją.“
Tiesa, staiga kilęs R.Paksas greitai ir smigo – iš premjero posto 1999 metais jis pasitraukė po kelių mėnesių, o netrukus tapo kitos partijos pirmininku.
Tiesiai nepasako „ne“
Bet E.Gentvilas mano, jog V.Čmilytės-Nielsen neturėtų ištikti netikėtai išnirusių ir vėliau į nežinią nugrimzdusių politikų likimas.
„Viktorijos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui pavyko atsinaujinti ir pasiekti neblogų rezultatų rinkimuose.
Su manimi, senosios kartos liberalu, tai turbūt nebūtų pavykę. O dabar turime iš vienos pusės V.Čmilytę-Nielsen, o iš kitos – kitą jauną politikę A.Armonaitę.
Tiesa, šios politikės labai skirtingos. Bet manau, kad mūsų rinkėjams Viktorijos nuosaikumas ir nuoseklumas pasirodė priimtinas.
Kai matai Viktoriją viešose diskusijose ar ginčuose, gali pamanyti, kad tai viešajai erdvei kuriamas įvaizdis.
Bet ji tokia yra ir privačioje aplinkoje. Aš, pavyzdžiui, partinėse diskusijose mėgstu pasakyti tiesiai, su kuo nesutinku. O Viktorija daro kitaip: ji sutinka ir išdėsto savo matymą.
Ši savybė labai tinkama naujoms pareigoms. Bet jų yra ir daugiau. Tai ir diplomatiškumas, ir nekarštakošiškumas, ir sugebėjimas pasakyti „aš sutinku, bet...“, – vardijo E.Gentvilas.
Jautri, bet to jau nerodo
Paklaustas, ar minkštas naujosios Seimo pirmininkės būdas nevirs trūkumu, E.Gentvilas nepuolė ginčytis, tačiau tvirtino, kad per vadovavimo partijai metus politikė gerokai pasikeitė.
„Ji iš pradžių labai išgyvendavo dėl kokių nors reitingų ar nepalankių publikacijų, ginčo ar nesutarimo partijos viduje.
Nežinau, ar viduje ji prarado ankstesnį jautrumą, turbūt kad ne. Bet išmoko susitvarkyti su tuo. Kai kas nors klostosi ne taip, kaip reikėtų, dabar ji įkvepia oro, padeda rankas ant stalo ir sako: „Gerai.“
Neabejoju, kad būdama šachmatininkė ji visada mokėjo susitvarkyti su jauduliu ir stresu.
Ji man yra pasakojusi, kaip per vienas varžybas pakišo valdovę, bet taip sugebėjo suvaldyti emocijas, kad varžovė jos klaidos nė nepastebėjo.
Ir politikoje svarbu neišsiduoti, kai padarai kokią nors nesąmonę.
Tačiau Viktorija tokių nesąmonių, kurias žiniasklaida ar oponentai būtų pastebėję, regis, dar nėra padariusi“, – juokėsi E.Gentvilas.
Galėtų būti ir kietesnė
Vis dėlto E.Gentvilas pripažino, jog partijos lyderė kartais galėtų būti ir kietesnė ar ryžtingesnė.
„Mes esame apsitarę, kad kartais Viktorija elgiasi švelniau, nes jai tai išeina natūraliai, o aš tą pačią situaciją įvertinu griežčiau. Mes tokį gerojo ir blogojo policininko žaidimą kartais pažaidžiame.
Bet kartais to minkštumo nebūna kam atsverti.
Kai Viktorija būna viena, tam tikrus dalykus, kuriuos reikėtų pasakyti griežčiau ir ryškiau, ji pernelyg sušvelnina“, – dėstė buvęs liberalų vadovas.
Politikas nusikvatojo paklaustas, ar savo švelnumu V.Čmilytė-Nielsen nebuvo apsukusi galvos ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris jau pernai jai siūlė kandidatuoti į Seimo pirmininkus.
„Taip, jis Viktorijai siūlė padėti nuversti Viktorą Pranckietį ir kandidatuoti į Seimo pirmininkes.
Tai buvo kritinė situacija, kai teko spręsti, ar susidėti su R.Karbauskiu, ar vis dėlto ne. Po ilgų svarstymų ji atsisakė
Man atrodo, kad jos atsisakymas galėjo būti griežtesnis.
Aš būčiau pasakęs, kad su velniu neobuoliausiu ir jokiuose užkulisiniuose dvarponių žaidimuose nedalyvausiu.
Tačiau Viktorija tokios retorikos išvengė, ir man tas jos subtilumas yra ir gražus, ir gal rezultatyvesnis už mano aštrumą.
Nemanau, kad ir tapusi Seimo pirmininke Viktorija iš katės galėtų virsti tigre. Ji ir taip sugeba užglaistyti aštrius kampus“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Šeima likusi Šiauliuose
Politikas gyrė ir savo bendražygės organizacinius gebėjimus, kurie jai iki šiol padėdavo palaikyti ryšį su Šiauliuose įsikūrusia šeima.
Tiesa, E.Gentvilas nežino, kaip V.Čmilytė-Nielsen elgsis dabar, kai tapus Seimo pirmininke šalia jos atsiras apsaugininkų būrys.
Ar ji nepaseks V.Pranckiečio pavyzdžiu, kai valdiškas kortežas nuolat migravo tarp Vilniaus ir Kauno rajono, kur buvo likusi Seimo pirmininko šeima?
„Ne mano čia reikalas, kaip ji nuspręs dėl šeimos – ar ji atvažiuos į Vilnių, ar ne, bet tikrai nemanau, kad kiekvieną dieną būtų prasmingas maršrutas Vilnius–Šiauliai. Galų gale kai kurie Viktorijos sūnūs – jau pilnamečiai“, – kalbėjo E.Gentvilas.
V.Čmilytė-Nielsen yra daugiavaikė motina. Iš pirmosios santuokos (ji truko nuo 2001 iki 2007 m.) su Ispanijos pilietybę turinčiu latvių šachmatininku Aleksejumi Širovu ji turi sūnus Dmitrijų (g. 2002 m.) ir Aleksandrą (g. 2004 m.).
Antrą kartą politikė 2013 m. ištekėjo už dešimčia metų vyresnio danų šachmatininko Peterio Heine Nielseno ir su juo susilaukė dar dviejų vaikų – Mariaus (g. 2014 m.) ir Kristijono (g. 2017 m.).
Pernai Liberalų sąjūdžiui pradėjusi vadovauti politikė „Lietuvos rytui“ yra pripažinusi, jog gyvenant skirtinguose miestuose kyla įvairių sunkumų: „Aišku, dabar šeimai galėsiu skirti dar mažiau laiko, bet esu toks žmogus, kuris, jei imasi atsakomybės, nesustoja pusiaukelėje.“
Parlamentarai balsavo dėl įvairių postų
Į pirmąjį posėdį lapkričio 13-ąją, penktadienį, susirinkęs 13-asis Seimas penktadienį jo pirmininke išrinko Liberalų sąjūdžio vadovę V.Čmilytę-Nielsen. Už jos kandidatūrą balsavo 106 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 5, o 2 biuleteniai buvo negaliojantys.
Penktadienį Seime toliau buvo renkami frakcijų seniūnai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovu tapo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jei jis taptų ministru, seniūno poziciją perleistų pirmąja pavaduotoja išrinktai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.
Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio frakcija seniūnu išsirinko Eugenijų Gentvilą.
Trečiai valdančiajai „laisviečių“ frakcijai vadovaus Ieva Pakarklytė.
Seniūnus išsirinko ir opozicija – valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis toliau vadovaus savo partijos frakcijai, socialdemokratų frakcijos seniūnu tapo Algirdas Sysas, o „darbiečių“ frakcijos – Vigilijus Jukna.
Į Seimą vienmandatėse apygardose išrinkti trys „socialdarbiečiai“, taip pat trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei savarankiškai rinkimuose dalyvavę naujieji parlamentarai tapo Mišrios Seimo narių grupės nariais.
