Taip pat kariuomenės atstovai įspėja apie augančius raginimus nepasitikėti oficialia žiniasklaida ir institucijomis, jie persikelia iš virtualios erdvės į gatves.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Mažvydas Kunevičius sako, kad per spalį kariuomenės analitikai nustatė 272 „neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius incidentų atvejus“, kurie apėmė ne tik koronavirusą.
„Vyraujančios tendencijos rodo, kad priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti bei skaldyti ir supriešinti visuomenę“, – pirmadienį teigė jis.
Anot M. Kunevičiaus, žinutės skleidžiamos daugiausiai socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“, „Youtube“ lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
„Populiariausi su koronavirusu susiję plėtojami ir skleidžiami klaidinančios informacijos naratyvai šiuo metu yra susiję su kaukių dėvėjimu ir jų efektyvumu, ligoninių darbu, pajėgumais, vakcinomis, priverstiniu žmogaus teisių ir laisvių ribojimu bei atliekamais koronaviruso tyrimais. Pastebimas augantis klaidinančių, šmeižiančių ir provokuojančių žinučių skaičius medikų, žiniasklaidos ir valstybinių institucijų atžvilgiu, norima kuo labiau sumenkinti šitų trijų valstybės žaidėjų darbo metodus, patikimumą ir pozicijas visuomenėje“, – pabrėžė M. Kunevičius.
Kariuomenės atstovo teigimu, melagingos informacijos skleidimas, skatinimas nesilaikyti karantino reikalavimų ir kitų taisyklių „apsunkina valstybės institucijų priimamus sprendimus, ir sprendimus, kurie padeda kovoti su koronavirusu“, taip pat trukdo medikų darbui, skatina visuomenės nepasitikėjimą mokslų grįstomis žiniomis.
Pasak jo, vienas pagrindinių naratyvų apie medikus yra neva jie yra „parsidavę ir nupirkti“, taip bandant paveikti visuomenės požiūrį į sveikatos sistemą, darbuotojus, ir taip „mažinti jų motyvaciją“. Panašiai bandoma sukelti abejones ir Lietuvos žiniasklaidos patikimumu.
„Kuo toliau, tuo labiau šnekama apie didžiuosius Lietuvos naujienų portalus ir žurnalistus, jog tai, esą, nepatikima informacija ir daugiau informacijos reikėtų ieškoti kažkur kitur“, – kalbėjo jis.
M. Kunevičius pabrėžė, kad kai kurie asmenys susilaukia daug sekėjų socialiniuose tinkluose ir savo dezinformacija siekia kuo didesnio dėmesio, kalba emocijomis, o ne remiasi mokslų paremta informacija.
Jis sako, kad kai kuriais atvejais tai galima vertinti kaip organizuotas informacines atakas, ypač kai jas organizuoja Kremliui lojalūs informacijos kanalai.
„Tai yra ir pavieniai žmonės, ir gerai apgalvota skleidžiama dezinformacija iš trečiųjų valstybių. Mes pastebime, kad tai yra skleidžiama iš prokremliškų Rusijos tam tikrų informacijos kanalų, ji patalpinama į mūsų socialinę mediją ir čia tam tikri pavieniai žmonės ar net grupės dalinasi ta klaidinančia informacija ir bando provokuoti žmones. Kitaip sakant, yra tam tikros grupės žmonių, kurios dirba su šiuo klausimu, kad pritrauktų kuo daugiau žmonių, kurie dvejoja priimamais sprendimais“, – sakė jis.
Dezinformacija persikelia į gatves
Anot jo, vis daugiau fiksuojama atvejų, kai klaidinančios informacijos skleidimas ir provokacijos persikelia iš virtualios erdvės į fizinę erdvę.
„Miestuose pastebimi automobiliai, kurie su garsiakalbiais skatina žmones nesitestuoti, nesilaikyti valdžios nurodymų ir sukilti. Žmonėms dalinami lankstinukai, kuriuose skleidžiama melaginga informacija apie vakcinas, kaukes ir pačią pandemiją. Taip pat fiksuoti atvejai, kai žmonėms buvo dalijami marškinėliai su klaidinančia informacija ir hiperbolizuotais atsišaukimais prieš kaukes, vakcinas ir pačią pandemiją“, – tvirtino kariuomenės atstovas.
Kariuomenės analitikų analizės duomenimis, spalio 1-31 dieną pagrindiniais dezinformacijos taikiniais tapo ir Lietuvos užsienio politika, energetinės nepriklausomybės siekis, narystė NATO ir valstybės istorija.
„Buvo bandoma paveikti kitus šalies raidai strategiškai svarbius objektus, pavyzdžiui, narystę ES, vidaus politikos procesus, konstitucinių pagrindų apsaugą ir valstybės socialinę politiką. Priešiškos komunikacijos tikslai – minėtų temų eskalavimu skatinti piliečių nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis, NATO ir ES organizacijomis“, – tvirtino M. Kunevičius.
Kariuomenė prašo gyventojų pranešti tarnyboms apie informacinėje erdvėje pastebėtas įtartinas anketas ar kitą agresyviai skleidžiamą dezinformaciją, kurstomą neapykantą, taip pat rinktis patikimus informacijos šaltinius.
„Visą laiką patikrinkite informaciją bent trijuose didesniuose ir patikimuose informacijos šaltiniuose. Jei informacija, kurią jūs gaunate, yra versta iš vienos ar kitos kalbos, visą laiką žiūrėkite ir ieškokite originalaus teksto. nes taikomi metodai, kai verčiant tekstą, jis iškraipomas taip, kaip nori klaidinančios informacijos skleidėjai“, – kalbėjo specialistas.
