Anot jo, KT negali pasakyti kiek konkrečiai vietų Seimo valdyboje, ar komitete gali priklausyti kokiai nors konkrečiai frakcijai.
Valstiečiai nepatenkinti V. Čmilytės-Nielsen sprendimu: svarsto kreiptis į KT
V. Čmilytės-Nielsen penktadienio sprendimas siūlyti į Seimo vicepirmininkus mažiausios pagal dydį opozicinės frakcijos atstovą A. Mazuronį stebina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderius.
Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, yra Konstitucinė norma, kuomet Seimo pirmininkas pasiūlo vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą.
„Naujoji Seimo valdančios daugumos politinė kultūra baigiasi spjūviu į Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstytą nuostatą, jog Seimo vadovybė turi būti formuojama atsižvelgiant į Seimo frakcijų proporcijas ir Seimo pirmininkė antrai pagal dydį Seimo frakcijai nepasiūlo kelti kandidato į Seimo vicepirmininkus. „Naujosios“ politinės kultūros vykdytojams reikia prisiminti, jog pažeisdami Konstituciją ir apribodami nemažos dalies Seimo narių teises, jie pažeidžia šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių teises, kurie šiuos Seimo narius išrinko – šių piliečių balsams nebus atstovaujama Seimo vadovybėje“, – feisbuke rašo R. Karbauskis.
„Juk tokios parlamento tradicijos ir, galų gale, Konstitucinė norma, raginanti laikytis proporcingo skirtingų politinių grupių atstovavimo ir lygiateisiškumo formuojant Seimo vadovybę“, – pabrėžia R. Karbauskis.
Tuo metu LVŽS narė Agnė Širinskienė neatmeta galimybės kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (KT). Tiek ji, tiek LVŽS pirmininkas remiasi 1993 m. ir 2001 m. KT nutarimais.
„Pacituosiu kelis KT nutarimus, kuriuos, kaip matau, gali tekti cituoti ir kreipiantis į patį Konstitucinį Teismą dėl pažeidžiamų opozicijos teisių formuojant Seimo vadovybę. KT yra pasakęs, kad „reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė“, o taip pat „į politinių grupių narių skaičių būtina atsižvelgti ir tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos“. Tikimės, kad ta „kitokia" politinė kultūra reiškia, kad taip ir įvyks“, – socialiniame tinkle „facebook“ akcentavo A. Širinskienė.
V. Sinkevičius: politinio burbulo pūtimas
Pasak V. Sinkevičiaus, toks LVŽS kreipimasis į KT būtų beprasmis. Anot jo, KT negali pasakyti kiek konkrečiai vietų Seimo valdyboje ar komitete gali priklausyti kokiai nors konkrečiai frakcijai.
„Aš manau, kad tai politinės kovos veiksmas arba politinio burbulo pūtimas. Šis jų kreipimasis į KT būtų beprasmis. KT negali pasakyti kiek konkrečiai vietų Seimo valdyboje ar komitete gali priklausyti kokiai nors konkrečiai frakcijai. Svarbiausia, užtikrinti, kad būtų ginami opozicijos, kaip mažumos, interesai ir teisės. Kad opozicija turėtų galimybę reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, kad nebūtų pažeistas Seimo nario laisvas mandatas ir lygiateisiškumas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
„Iš tiesų KT yra rašęs, kad formuojant Seimo struktūrinius darinius reikia žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėse padėtyje negu didelės grupės ir panašiai. Bet iš čia tikrai nekyla, kad būtent didesnei frakcijai turi priklausyti, ar turi būti skiriama Seimo pirmininko pavaduotojo vieta. Seimas šioje vietoje turi labai plačią diskreciją“, – teigė jis.
V. Sinkevičius pažymi, kad KT nėra suformulavęs taisyklių, kuriomis skaičiuotų Seimo komitetų ar valdybos narių proporcijas. Pasak profesoriaus, KT svarbiausia, kad nebūtų pažeistas Seimo nario lygiateisiškumas, ar Seimo nario mandatas. Anot MRU profesoriaus, valstiečiai KT nutarimus tiesiog interpretavo savaip.
„Šis grasinimas kreiptis į KT nėra perspektyvus, tai politinės kovos būdas ir daugiau nieko. KT kvotų ir vietų nenustatinėja. Seimo nariai kai kuriuose vietose KT nutarimą yra perskaitę pažodžiui ir sako, kad mažos politinės grupės negali atsidurti geresnėje padėtyje nei didelės. Tačiau čia kalbama apie tai, kad mažos politinės grupės negali diktuoti didesnėms grupėms.
Kitaip tariant, kad Seimo mažuma nediktuotų Seimo daugumai, kad komitetai būtų suformuoti taip, kad mažumų atstovai, kurie yra komitetuose, negalėtų nulemti komiteto, ar kito viso darinio sprendimų. Šie KT nutarimai yra skirti suderinti daugumos ir mažumos interesus, užtikrinti opozicijos teises“, – teigė V. Sinkevičius.
