Prezidentūra tvirtina, kad Seimui rinkimus laimėjusių konservatorių keliamos I.Šimonytės kandidatūrą į premjeres teiks jau artimiausiu metu.
Prezidentas G.Nausėda, penktadienį susitikęs su ministru pirmininku S.Skverneliu, priėmė jo vadovaujamos Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Naujienų portalo lrytas.lt pašnekovai išskyrė esminius skirtumus ir panašumus tarp nueinančios Vyriausybės premjero S.Skvernelio ir būsimos ministrų kabineto vadovės I.Šimonytės.
Kaip sekėsi S.Skverneliui ir ką teks išmokti I.Šimonytei
Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas sako, jog didžiausius skirtumus tarp šių dviejų politikų buvo galima pastebėti per praėjusiais metais vykusius šalies prezidento rinkimus.
„Žinoma, I.Šimonytė, kaip ir S.Skvernelis, yra tiesi, aštri, tačiau ji gerokai skiriasi savo retorika. Ji geba komunikuoti rišliai ir neįsižeisdama, nes S.Skvernelis kartais pasirodydavo per daug karštakošis, palyginti su I.Šimonyte.
Prezidento rinkimų kampanijos metu I.Šimonytė atrodydavo nuoširdesnis, atviresnis žmogus – prisiminkime ir jos šeimos istoriją. Ji geriau bendravo su žiniasklaida – net ir tada, kai nenorėdavo atsakinėti į tam tikrus klausimus. Be to, ši politikė geba geriau komunikuoti socialinėje erdvėje, kur, mano manymu, S.Skvernelis jai pralaimėjo.
Man atrodo, kad daug dalykų dar pamatysime tada, kai I.Šimonytė jau užims naujas pareigas, bus labai įdomu pamatyti, kaip naujoji Vyriausybės vadovė elgsis atsidūrusi COVID-19 įvykių centre“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Katauskas.
Panašiai kalba ir Vilniaus universiteto profesorė politologė Lidija Šabajevaitė. Ji primena, kad abu politikai buvo ir ministrai: S.Skvernelis prieš dirbdamas premjeru vadovavo Vidaus reikalų, o I.Šimonytė – Finansų ministerijai.
„Nors S.Skvernelis niekad nebuvo nutolęs nuo valdžios, jis turi ir trūkumų, pavyzdžiui, nelankstumą kalbantis. Galima paminėti ne vieną atvejį, kai tokio rango asmeniui kaip Ministras Pirmininkas, reikėjo būti aukščiau kitų politikų ir nesivelti į žodžių karą. Kartais jo kalbėjimas būdavo nediplomatiškas“, – įvertino politologė.
Tuo metu I.Šimonytė, pasak L.Šabajevaitės, – dalykiška politikė. Ji esą neskuba kalbėti, įvardyti būsimų pavardžių į ministrus. Vis tik ir jai kartais reikėtų būti mažiau kategoriškai, o lankstesnei, nes tiek rinkėjams, tiek žiniasklaidai ne visuomet tinka atsakymai tik „taip“ ir „ne“.
„Susitvarkymas su pandemija bus jos pirmasis darbas. Reikės, kad viskas būtų sukoordinuota – tai vienas svarbiausių dalykų“, – pridūrė L.Šabajevaitė.
Pati I.Šimonytė praėjusią savaitę „Žinių radijui“ kalbėjo, jog neleidžia sau sakyti dalykų, kurie yra nepadaromi ir žada kitokius santykius su opozicija.
„Aš neleidžiu sakyti dalykų, kurie yra nepadaromi. Aš per daug gerbiu skaičius, kad galėčiau kalbėti nesąmones. Mano tikslas susijęs su skaičiumi, bet jis nerodo nieko apie finansus. Man asmeniškai svarbiausias rodiklis yra tas, kuris kalba apie žmonių pasitikėjimą kitais žmonėmis.
Manau, kad kol mes nepajudėsime šiek tiek artyn skandinaviško lygio, kur du trečdaliai žmonių apie kitą žmogų, kurio nepažįsta, mano, kad tas žmogus yra geras, nes kodėl turėtum galvoti kitaip, tol mums bendrus reikalus seksis spręsti sunkiai ir tol mūsų politika bus vadyba. Atėjo viršininkas ir jis turi padaryti. Ne, tai yra politika, yra skirtingos nuomonės, vertybės ir reikia ieškoti kompromiso“, – aiškino I.Šimonytė.
Tuo metu kalbėdamas apie buvusį premjerą S.Skvernelį ir jo vadovavimą, viešųjų ryšių ekspertas A.Katauskas išskiria šio politiko siekį ginti savo komandą.
„Būdamas Ministru Pirmininku S.Skvernelis pasižymėjo gindamas savo ministrus. Jis laikėsi savo linijos nekritikuoti savo komandos narių iki tol, kol nepatraukti tam tikro ministro nelieka galimybių. Kol kas sunku pasakyti, kuriam jų geriau seksis vadovauti ministrų kabinetui, nes I.Šimonytės šioje pozicijoje dar nematėme.
Kol kas atrodo, kad ji yra linkusi į bendrų taškų, kompromisų ieškojimą. Tačiau būsimus sprendimus jai reikės priimti esant sunkioms sąlygoms, be to, šalia yra jaunų ir alkanų politikų su labai aiškiais reikalavimais – ar tai būtų vienos lyties partnerių santykių įteisinimas, ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas. Klausimas, kaip I.Šimonytei seksis suderinti visus šiuos interesus ir atsakyti už visą vykdomąją politiką“, – kalbėjo A.Katauskas.
Tuo metu politologė L.Šabajevaitė S.Skvernelio vadovavimą Vyriausybei laiko neblogu – esą Vyriausybė nesugriuvo, o politikoje visuomet ateina laikas kažką aukoti.
„Ypač, kai reikia sudaryti koaliciją ar trūksta balsų. Tokiu atveju, atsikratyti tam tikrais asmenimis, neigiamais ministrais yra labai sudėtinga. Taigi, manau, kad S.Skverneliui nebuvo lengva – jam reikėjo nuolat laviruoti. Nepamirškime, kad šalia buvo ir Ramūnas Karbauskis, kuris stengėsi vykdyti savo politiką“, – pridūrė politologė.
Kuris geriau sutars su G.Nausėda
Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris A.Katauskas atkreipia dėmesį, kad tiek I.Šimonytė, tiek S.Skvernelis buvo prezidento G.Nausėdos oponentai per šalies vadovo rinkimus, o jie esą susilpino G.Nausėdą kaip politiką.
„Buvę valdantieji nustatė tam tikrus bendravimo santykius su prezidentūra, kai prezidentas tam tikrais atvejais buvo priverstas tiesiog nusileisti ir pasitraukti. Būtų naivu tikėtis, kad dabartinė naujoji valdančioji dauguma nekreips dėmesio į tai, kad prezidento pozicijos nėra tokios stiprios.
Akivaizdu, kad G.Nausėda, naudodamasis proga, jog keičiasi valdžia, jau ėmėsi tam tikros iniciatyvos ir grįžo į politinių batalijų ringą. Tačiau, mano nuomone, naujoji valdančioji dauguma išnaudos tas silpnąsias vietas, tad galių centrai, ko gero, nelabai persistumdys“, – svarstė A.Katauskas.
Komunikacijos specialisto teigimu, I.Šimonytė nesieks G.Nausėdos pritarimo visais klausimais, nors taip pat neaišku, ar jie puls vienas kitam į atlapus, mat dar prezidento rinkimų kampanijos metu daugelis šnekėjo, kad būtų gerai G.Nausėdą turėti prezidentu, o I.Šimonytę – premjere. Jei dabar tą bus bandoma išryškinti, taip esą būtų išsaugomas ir vieno, ir kito politiko veidas.
„Daug ką gali nulemti ir aplinkybės – kaip I.Šimonytė elgsis priimdama sunkius sprendimus ir ar kils kritika dėl naujojo ministrų kabineto veiklos. Tuomet bus svarbu, kaip į tai reaguos prezidentas“, – pridūrė A.Katauskas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Vyriausybės ir Prezidentūros nuomonės tikrai išsiskirs, tačiau tai nebūtinai yra blogai.
„Koalicijoje – konservatoriai su liberalais. Prezidentas per rinkimus tikėjosi, kad jam nereikės aiškinti, kas yra gerovės valstybė. Turbūt omenyje turėjo liberalus. Tačiau takoskyra bus, nors tai nėra blogai – geriau takoskyra pažiūrose nei asmeniškumuose“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Pradžia bus sunkesnė
Ekonomistas sako, kad nueinančiai Vyriausybei pradžia buvo kur kas lengvesnė, nes vairas buvo perimtas esant gerai ekonominei situacijai ir žemiems lūkesčiams. Dėl to pirmus trejus metus Vyriausybė labiau džiugino, nei liūdino, o lūžis įvyko būtent prezidento rinkimų metu.
„Kai buvo nukrypta nuo Vyriausybės programos ir prioritetų, visų pirma, kalbu apie švietimo ir sveikatos apsaugos reformą, tas paveikslas pasikeitė. Atsirado iš kepurės paskutinę minutę ištrauktų pasiūlymų, kurie sukėlė nemažai sumaišties ir erzelio – ypač formuojant biudžetą“, – pabrėžia Ž.Mauricas.
Tačiau iki prezidento rinkimų, pasak ekonomisto, bent jau lūkesčių kontekste ši Vyriausybė esą buvo viena geriausių Lietuvoje – buvo laikomasi fiskalinės drausmės, biudžeto perteklius buvo vienas didžiausių iš Baltijos šalių, buvo skaidrinama mokesčių sistema, kilo darbo užmokestis bei šiek tiek sumažėjo emigracijos srautai, gerinama verslo aplinka, pritraukta investicijų ir pan.
„Netgi Vyriausybės sudėtyje visų pirma vyravo profesionalai, buvo tikrai neblogų ministrų. Tačiau po prezidento rinkimų, panašu, pirmuoju smuiku pradėjo groti nebe Vyriausybė, o koalicijos partneriai, ypač – Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su tokiais egzotiškais pasiūlymais.
Ir vis dėlto visas laivas pradėjo siūbuoti. Tuomet atėjo pandemija ir tuo požiūriu gal net pasisekė valdantiesiems, nes buvo nukreiptas dėmesys į tai. Kitu atveju, valdantiesiems situacija per rinkimus būtų dar prastesnė“, – aiškina Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, naujieji valdantieji su I.Šimonyte priešakyje turės išlaikyti pasitikėjimo mandatą, nepriverdant košės – ypač pandemijos valdymo metu.
„Pandemijos valdymą siūlyčiau kiek įmanoma skaidrinti – to nori ir rinkėjai. Ir skaidrumas svarbus ne tik pandemijos valdyme, bet ir kovojant su šešėliu, korupcija. Manau, I.Šimonytė turi daug potencialo vesti tokio tipo Vyriausybę“, – pridūrė ekonomistas.
