Už G. Landsbergio noro tapti ministru įžvelgė slaptą planą: palygino su seneliu

Su Ingridos Šimonytės pagalba konservatorius į valdžią sugrąžinęs Gabrielius Landsbergis ministru nori būti ne šiaip sau – politikos ekspertai neatmeta, kad jis brandina planus perduoti partijos vairą naujam lyderiui.

 Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis.<br> Lrytas.lt koliažas
 Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis.<br> Lrytas.lt koliažas
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Antanas Matulas, Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Antanas Matulas, Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda su žmona.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda su žmona.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Irena Degutienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Nov 19, 2020, 9:57 AM, atnaujinta Nov 19, 2020, 3:35 PM

Seimo rinkimus laimėjusios ir pirmuoju smuiku naujojoje valdančiojoje koalicijoje griežiančios partijos lyderis turbūt be didesnio vargo ir toliau galėtų jos vadžias išlaikyti savo rankose.

Vis dėlto 38 metų G.Landsbergio pastangas tapti Užsienio reikalų ministerijos vadovu atidžiai stebintys kai kurie analitikai įžvelgia už to slypint ir galimą bandymą pasitraukti iš partijos pirmininko posto.

Mat konservatorių sėkmė rinkimuose jos vedliui kol kas neatvėrė kelio į jokius reikšmingesnius postus, išskyrus Seimo frakcijos seniūno pareigas.

G.Landsbergis jau net buvo pradėtas pašaipiai lyginti su valstiečius nuo galinės sėdynės vairavusiu buvusiu Seimo Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

Bet ar toks vaidmuo tenkina I.Šimonytės šešėlyje atsidūrusį dešiniųjų vadovą?

Ir kaip ilgai jis nusiteikęs būti premjerės palydovu?

Be to, abejojama, ar vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai G.Landsbergiui pavyktų išlaikyti ir valdančiosios partijos bei jos frakcijos Seime kontrolę.

Kur krypsta svarstyklės?

Konservatorių lyderis, nors ir buvo išrinktas Seimo frakcijos seniūnu, visą laiką neoficialiai buvo įvardijamas ir kaip pagrindinis pretendentas į užsienio reikalų ministrus.

Trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda būsimoji premjerė I.Šimonytė paskelbė galimų ministrų sąrašą, kuriame yra ir G.Landsbergio pavardė.

Tiesa, būsimoji Vyriausybės vadovė pripažino, kad galutinio susitarimo dėl paskelbtų kandidatūrų nėra.

Bet, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, Prezidentūra nemato didesnių kliūčių G.Landsbergiui tapti ministru.

Pagal Konstituciją, už šalies užsienio politiką atsakingas G.Nausėda nėra tikras, ar jaunam politikui pakanka diplomatinio bei vadovaujamo darbo patirties, tačiau prezidentą esą daug labiau baugina kitos minimos kandidatūros, kurias jam tektų svarstyti atmetus G.Landsbergio.

Tai – ir triukšmingais pareiškimais garsėjantis Žygimantas Pavilionis, ir užsienio reikalų ministro kėdę jau išbandęs senosios kartos politikas Audronius Ažubalis.

Renkantis tarp šių kandidatų Prezidentūros svarstyklės esą krypsta į G.Landsbergio pusę. Vis dėlto tuomet kyla klausimas, kas iš jo perims Seimo frakcijos vadžias.

Galimas tramplinas

Svarstoma, kad konservatorių frakcijos seniūne galėtų tapti antradienį Seimo vicepirmininke išrinkta jaunosios kartos politikė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tačiau, kai kurių analitikų nuomone, konservatorių vedlys gali būti suplanavęs ir tolesnius karjeros žingsnius, kitaip sakant, ketina sužaisti politinių šachmatų partiją. Tokių šachmatų specialistu buvo neretai vadinamas jo senelis Vytautas Landsbergis.

Vienas tokių G.Landsbergio žingsnių esą galėtų būti iš užsienio reikalų ministro pozicijos pretenduoti į eurokomisarus.

Dabartinio į Europos Sąjungos komisarus valstiečių deleguoto Virginijaus Sinkevičiaus kadencija baigsis 2024 metais ir, jei konservatoriai sugebės išlaikyti valdžią, diplomatijos vadovo postas G.Landsbergiui gali būti visai neblogas tramplinas į Briuselį.

Anot ekspertų, jeigu tapęs ministru G.Landsbergis trauksis iš pagrindinio žaidėjo frakcijoje ir partijoje vaidmens, visai logiška būtų manyti, kad jis ateityje save regi būtent eurokomisaro poste.

Abejojo, ar viską aprėptų

Ar tokį galimą įvykių scenarijų mato ir G.Landsbergio politiniai bendražygiai? Ar tapęs ministru konservatorių lyderis sieks išlaikyti partijos vairą, ar vis dėlto bandys irtis į kitus, platesnius, vandenis?

„Lietuvos ryto“ kalbinta iš aktyvios politikos pasitraukusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė pripažino, kad G.Landsbergiui būtų sunku derinti kelerias pareigas.

„Tiesą sakant, sunkiai įsivaizduoju. Juk užsienio reikalų ministras turės nuolat keliauti, retai bus Vilniuje. Neįsivaizduoju, kaip tokios didelės partijos lyderiui pavyktų viską suderinti“, – kalbėjo politikos senbuvė.

Beje, ji tikėjosi, kad partija sieks Seimo pirmininko posto.

I.Degutienė taip pat pripažino dar sunkiau įsivaizduojanti, kas galėtų partijos pirmininko poste pakeisti ministru tapusį G.Landsbergį.

Be to, ji mano, kad pastarojo pasitraukimo variantas būtų aktualus partijai pralaimėjus rinkimus: „Dabar tokios būtinybės aš nematau, bet negali žinoti, ką yra sugalvojęs pats G.Landsbergis. Aišku viena, kad jam būtų sudėtinga suderinti šias pozicijas.“

Beje, G.Landsbergis konservatoriams yra vadovavęs iš šalies.

Pirmą kartą partijos vadovu jis išrinktas būdamas europarlamentaru ir šio mandato atsisakė tik 2016 metais kilus vadinamajam politinės korupcijos skandalui, į kurį įsivėlė tuometinė Liberalų sąjūdžio vadovybė.

Nežinia, kas pakeistų lyderį

Vis dėlto, anot I.Degutienės, jei jau atsitiktų taip, kad tapęs ministru G.Landsbergis pavasarį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose nesiektų būti perrinktas, daugiausia galimybių tapti nauja lydere turėtų R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

I.Degutienės teigimu, ši politikė turi nemažai rėmėjų partijoje, yra buvusi europarlamentarė: „Jei Vilniuje per rinkimus ji nukovė Saulių Skvernelį, tai nėra jau tokia nežinoma publikai ir, jei vyktų rokiruotė, visai įmanomas variantas.

Tačiau idealiausia išeitis partijai būtų, jeigu į ją įstotų ir pirmininke taptų I.Šimonytė. Tada viskas stotų į vietas. Bet ar tai įvyks, nežinia.“

Kitas konservatorių senbuvis Jurgis Razma taip pat neįsivaizduoja, kas galėtų pakeisti partijos vedlį. Bet politikas įsitikinęs, jog tokiems svarstymams kol kas nėra pagrindo.,.

„Jeigu G.Landsbergiui būtų kokie 70 metų, gal panašūs teoriniai pasvarstymai ir galėtų vykti, bet dabar yra jo, kaip politiko, kilimo laikas ir būtų nelogiška po laimėtų Seimo rinkimų kalbėti apie kito pirmininko paieškas“, – svarstė J.Razma.

Įžvelgia rūpinimąsi savimi

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis konservatorių lyderio užmojuose būti užsienio politikos vairininku įžvelgia augančias asmenines ambicijas.

Tiesa, profesorius gana skeptiškai vertina G.Landsbergio gebėjimus vadovauti diplomatijai, jis esą neturi tam pakankamai patirties.

„Bet jis – rinkimus laimėjusios partijos vadovas ir gali pasirinkti tokį žaislą, kokio nori.

Šiuo žingsniu G.Landsbergis pirmiausia siekia išvengti palyginimų su R.Karbauskiu. Gali būti, kad ateityje konservatorius save mato ir diplomatinėje tarnyboje, o ne politikoje, kurioje jis atrodo atsidūręs per klaidą.

Užsienio reikalų ministro pozicija jam atvertų ir įvairių galimybių pretenduoti į kokius nors tarptautinius postus. Variantų, jei yra noras trauktis iš politikos, ši pozicija suteikia daugiau – ne vien siekti eurokomisaro posto“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Š.Liekis.

Anot politologo, gali būti, jog dairytis naujų horizontų G.Landsbergį verčia ir žemi jo reitingai:. „Jis akivaizdžiai turi dėl to problemų, o sėdėdamas užsienio reikalų ministro kėdėje gali pasididinti populiarumą, nes kritikos mažai – didžioji Lietuvos gyventojų dalis visai nesidomi užsienio politika.“

Kita vertus, Š.Liekis mano, kad sėkmingai vadovauti ir ministerijai, ir partijai G.Landsbergiui nepavyktų: „Jis nevaldytų padėties partijoje, ten kurį laiką viskas būtų palikta savieigai, o tada iškiltų lyderystės problema.“

Gali kilti ir konfliktas

Kitas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas irgi pritarė, kad būdamas rinkimus laimėjusios partijos vadovas G.Landsbergis turi didžiausią pasirinkimą.

„Jis pirmasis savo rankose turi pasirinkimo meniu. Akivaizdu, kad jam reikia matomumo ir svorio, taigi šia prasme užsienio reikalų ministro pozicija yra palanki.

G.Landsbergiui tam užtenka išsilavinimo ir patirties, o jo nuostatos užsienio politikoje yra visiems žinomos ir atitinka klasikinę konservatorių liniją.

Bet tai, kad užsienio politikos reikalai yra šalies vadovo prerogatyva, toks konservatorių lyderio veržimasis į ministrus gali sukelti konfliktų. Jei prezidentas matys kitą kandidatą, galime turėti pirmąją konfliktinę situaciją“, – kalbėjo M.Jurkynas.

Daug atsargiau politologas svarstė G.Landsbergio pasitraukimo iš partijos vadovų galimybę.

Vis dėlto M.Jurkynas nenustebtų, jei ilgainiui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kontrolę perimtų I.Šimonytė.

„Laimėjęs Seimo rinkimus su kitų partijų lyderiais turėjo susitikinėti G.Landsbergis, o ne I.Šimonytė. Bet buvo kitaip, ir tai atrodė keistokai “, – pridūrė politologas.

Kandidatų sąraše dar nėra vienos pavardės

Po susitikimo su prezidentu G.Nausėda kandidatė į premjerus I.Šimonytė vakar paskelbė ir pretendentų į ministrus pavardes. Sąraše – 13 asmenų, dauguma jų – Seimo nariai:

Į aplinkos ministrus siūlomas liberalas 36 metų Simonas Gentvilas. Jis baigęs sociologiją Oslo universitete ir miestų plėtros magistrantūrą Vilniaus universitete.

Į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūloma 31 metų Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė yra baigusi studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Energetikos ministru siūlomas konservatorius 50 metų Dainius Kreivys yra baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo istoriko specialybę.

Finansų ministre siūloma konservatorė ekonomistė 39 metų Gintarė Skaistė.

Krašto apsaugos ministru siūlomas konservatorius 57 metų istorikas Arvydas Anušauskas.

Kultūros ministru siūlomas 36 metų liberalas teisininkas Simonas Kairys.

Į sveikatos apsaugos ministrus pretenduoja 48 metų ekonomistas Arūnas Dulkys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministre siūloma konservatorė 39 metų Monika Navickienė. Ji Vilniaus universitete yra studijavusi filosofiją, Mykolo Romerio universitete – mokesčių administravimą.

Susisiekimo ministru siūlomas Laisvės partijos atstovas 37 metų Kasparas Adomaitis yra studijavęs verslo vadybą ir ekonomiką, psichologiją ir lyginamąją politiką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma konservatorė 48 metų Jurgita Šiugždinienė yra studijavusi verslo ir viešąjį administravimą.

Į teisingumo ministrus pretenduoja Laisvės partijos kandidatė 32 metų teisininkė Evelina Dobrovolska.

Užsienio reikalų ministru siūlomas konservatorių lyderis 38 metų Gabrielius Landsbergis Vilniaus universitete yra baigęs šiuolaikinės istorijos bei tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslus.

Vidaus reikalų ministre siūloma konservatorė 38 metų Agnė Bilotaitė Klaipėdos universitete yra studijavusi politiką, o Mykolo Romerio universitete – teisę ir valdymą.

Kol kas neįvardijama kandidato į žemės ūkio ministrus pavardė. Neoficialiomis žiniomis, šis postas buvo siūlytas konservatoriui Kaziui Starkevičiui, tačiau jo kandidatūra prezidentui G.Nausėdai nebuvo pateikta. Realiausia pretendente neoficialiai įvardijama buvusi Žemės ūkio ministerijos kanclerė 59 metų Dalia Miniataitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.