Kraupi avarija, pasiglemžusi dviejų moterų gyvybę, įvyko šių metų rugsėjo 24-ąją sostinės Nemenčinės plento ir Saulėtekio alėjos sankirtoje. Tuomet keli automobiliai prie šviesoforo laukė, kol užsidegs žalias signalas.
Paskutinis prie šios kolonos stabtelėjo automobilis „Opel Astra“, kuriuo važiavo dvi 76-metės draugės – ilgametė Operos ir baleto teatro vedančioji choro solistė Alma Digrienė ir muzikos mokytoja Danutė Vaznonienė.
Jų draugystė prasidėjo dar 1962 metais, kai jos kartu įstojo į tuomečio Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos skyrių.
Prie sankryžos sustojusios draugės aptarinėjo, kaip Nemenčinės plente esančiame sode skins gausiai užderėjusius obuolius.
Staiga pasigirdo baisus trenksmas – į moterų automobilį rėžėsi didžiuliu greičiu atskriejęs bendrovės „Yandex Go“ ženklais pažymėtas taksi automobilis.
Tai buvo paskutinis garsas, kurį savo gyvenime išgirdo draugės. Galingas smūgis sutraiškė ir automobilį, ir vairuotoją bei keleivę.
Viena moterų, kuriai buvo beveik nurėžta galva, mirė iškart. Atskubėję medikai dar užčiuopė be sąmonės buvusios jos draugės pulsą, tačiau po kelių minučių ir jos gyvybė užgeso.
Tikino, kad neprisimena
Sužaloti buvo ir kitų už „Opel Astra“ stovinčių automobilių vairuotojai bei keleiviai, tarp jų – garsaus advokato Kęstučio Švirino žmona. Nestipriai nukentėjo mažametis vaikas.
Į ligoninę dėl įvairių sužalojimų buvo nuvežta ir avariją sukėlusio taksi keleivė.
O pats šios tragedijos kaltininkas 59 metų Ivanas Piaseckis ramiai vaikštinėjo šalia avarijos vietos ir atsakinėjo į žurnalistų klausimus – skundėsi sutrenktais šonkauliais ir tikino neprisimenantis, kaip įvyko avarija.
Nesulaukė net užuojautos
Žuvusių moterų laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Pagerbti operos choro solistės A.Digrienės atvyko ne vienas žinomas dainininkas, jos talento gerbėjai.
Atsisveikinti su visą gyvenimą muzikos mokytoja dirbusia D.Vaznoniene gausiai rinkosi jos auklėtiniai.
Tačiau nei dvi moteris pražudęs I.Piaseckis, nei jam darbą davę „Yandex Go“ atstovai nepareiškė užuojautos, nepasidomėjo, ar žuvusiųjų artimiesiems reikia kokios nors pagalbos.
Tik praėjus kelioms dienoms po avarijos „Yandex Go“ pranešė, kad ateityje visus keleivius ir vairuotojus papildomai apdraus 10 tūkstančių eurų.
Trenkėsi beveik nestabdęs
Avarijos tyrėjai nustatė, kad beveik 100 kilometrų per valandą greičiu lėkęs taksi vairuotojas į „Opel Astra“ rėžėsi beveik nestabdęs.
Palyginti nestipriai sužeista taksi keleivė vėliau su siaubu prisiminė paskutines sekundes iki susidūrimo: „Taksistas staiga taip spustelėjo greičio paminą, kad mane net priplojo prie galinės sėdynės. Jis buvo tarsi sustingęs, įsmeigęs akis į priekį, lyg specialiai norėtų trenktis.“
Keleivė taip pat pasakojo, kad taksistas visą laiką automobilį vairavo labai nervingai.
„Greitis – stabdys, greitis – stabdys“, – taip mergina apibūdino jo važiavimo manierą.
Prokuroras – nuolaidus
Pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad dėl pomėgio greitai važiuoti I.Piaseckis jau buvo daugybę kartų baustas. Tačiau pareigūnai jam kažkodėl skirdavo švelniausias įstatymu numatytas bausmes.
Panašiai su du žmones pražudžiusiu avarijos kaltininku elgiasi ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Survila.
Nors nuo tragedijos praėjo jau du mėnesiai, I.Piaseckiui iki šiol nepareikšti jokie įtarimai. Negana to, prokuratūra nepanoro areštuoti avarijos kaltininko turto.
Nukentėjusiųjų advokatai paprašė prokuroro pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, nes priešingu atveju gali būti sunku išieškoti padarytą žalą.
Tačiau prokuroras prašymo netenkino – esą areštuoti turto nėra galimybės, nes I.Piaseckiui dar nepareikšti įtarimai.
Teisių neturi, bet vežti gali
Savo tyrimą atlikusius nukentėjusiųjų advokatus labiausiai nustebino ne prokuroro požiūris į avarijos kaltininką, bet tai, kad I.Piaseckis greičiausiai net neturėjo teisės vairuoti automobilio. Ši teisė buvo sustabdyta dar 2017 metais, nes jis nepateikė sveikatos pažymos.
Kol kas neaišku, kas išdavė ar išvis išdavė leidimą I.Piaseckiui vežti keleivius už atlygį.
Tokį leidimą pagal įsatymą turėtų išduoti Susisiekimo ministerijai priklausanti Lietuvos transporto saugos administracija. Tačiau šios organizacijos komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė „Lietuvos rytui“ teigė, kad jie leidimus pradėjo išdavinėti tik nuo liepos 1 dienos. Iki tol tai darė savivaldybės.
Specialistės žiniomis, Vilniaus savivaldybė 2017 metais galėjo būti išdavusi I.Piaseckiui leidimą vežti keleivius automobiliu „Toyota Avensis“
„Tačiau tragiška avarija buvo sukelta vairuojant automobilį „Toyota Prius“. Šiam automobiliui nei LTSA, nei kitos institucijos leidimo už atlygį vežti keleivius neišdavė“, – teigė E.Kučinskaitė.
Automobilyje, kurį teisės vairuoti neturintis I.Piaseckis iš kažko išsinuomojo, buvo įdiegta „Yandex Go“ programinė įranga, kuri leido kontroliuoti vežėją.
Ar galima nekontroliuoti?
Nors „Yandex Go“ partneriai ir buvo sudarę sutartį su vairuoti negalinčiu žmogumi, atsakomybės jie kratosi.
Mat, pagal vežėjų santykius reglamentuojantį Kelių transporto kodeksą, vežimo organizatorius, o šiuo konkrečiu atveju „Yandex Go“, privalėjo patikrinti, ar I.Piaseckis turi galiojantį leidimą vežioti keleivius.
Tačiau pareigos kontroliuoti, ar jis iš viso turi teisę vairuoti, įstatymas tiesiogiai nenumato.
„Susidaro tokia paradoksali situacija, kai pasinaudojant netobulais įstatymais atsakomybę bandoma suversti tik vairuotojui, kurio niekas nekontroliavo.
Mes manome, kad faktiškai tarp vairuotojo ir „Yandex Go“ partnerių buvo susiklostę darbiniai santykiai.
„Yandex Go“ iš esmės suteikė darbą – surasdavo klientų, su jais tiesiogiai bendraudavo, o vairuotojas už tai mokėdavo tam tikrą atlygį“, – sakė nukentėjusiųjų advokatas Stasys Lileikis.
Kaltas – tik vairuotojas?
Kad įstatymuose yra spraga, kuri leidžia teisės vairuoti neturintiems asmenims dirbti taksistais, pripažino ir Susisiekimo ministerija.
„Šiuo metu rengiamas Kelių transporto kodekso pakeitimo projektas, todėl bus panaikinta įstatymo spraga, jog vežimo organizatorius neprivalo užtikrinti, kad pavežėjas turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą“, – taip „Lietuvos rytui“ paaiškino Susisiekimo ministerija.
Vis dėlto ministerijos atstovai teigė, kad šioje situacijoje atsakomybė tenka tik vairuotojui.
Savo kaltės neįžvelgė ir „Yandex Go“ partnerio – mažosios bendrijos „Autorasta“ – direktorius Arturas Pokunovas.
Jis „Lietuvos rytui“ teigė, kad prieš pasirašydami sutartį su I.Piaseckiu patikrino teisės vairuoti automobilį galiojimą ir kitus dokumentus: „Kiek žinau, dar nėra sprendimo dėl avarijos, kurioje dalyvavo I.Piaseckis, todėl anksti daryti išvadas.
Jei jis bus pripažintas kaltu, turės prisiimti visą atsakomybę. Šiuo metu, kol bus priimtas galutinis sprendimas, jam dirbti uždrausta.“
Bendrauti nepanoro
Tokiu I.Piaseckio darbdavių požiūriu ir prokuratūros neveiklumu piktinosi žuvusiųjų artimieji ir kiti nukentėjusieji.
„Nejaugi kam nors dar kyla minčių, kad taksistas nekaltas? Žmogus nekontroliavo, važiavo nesilaikydamas jokių taisyklių, užmušė dvi moteris – ir nieko? Toliau važinėja? O jei jis būtų užmušęs tą vežtą keleivę? Irgi nieko?“ – piktinosi žuvusios D.Vaznonienės dukra, Operos ir baleto teatre redaktore dirbanti Eglė Ulienė.
Pats avarijos kaltininkas I.Piaseckis, mielai dalijęs interviu iškart po avarijos, nepanoro susitikti su „Lietuvos rytu“ ir papasakoti, kaip viskas atsitiko.
„Yandex“ veikla buvo sukėlusi įtarimų
Olandijoje registruota su Rusija siejama kompanija „Yandex“ į Lietuvą įžengė 2018 metais.
Vos ji pradėjo teikti pavėžėjimo paslaugas, Krašto apsaugos ministerija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras išplatino pranešimą ir rekomendavo valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariškiams nesinaudoti „Yandex“ pavėžėjimo programėle.
Esą taip gali būti sudarytos sąlygos neteisėtai rinkti ir kaupti asmens duomenis, kurie saugomi Rusijoje esančiose tarnybinėse stotyse.
Kai kurie politikai net tvirtino, kad „Yandex“ veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
