G. Nausėdos ir G. Skaistės susitikime – finansų ministro atsakomybės ir jos reputacijos klausimai

Po susitikimo su G.Skaiste šalies vadovo patarėjas Antanas Bubnelis sakė, jog prezidento ir kandidatės nuomonės sutapo dėl ilgalaikių strateginių tikslų, tačiau prezidentui svarbus yra ir visuomenės pasitikėjimas šia kandidate.

„Prezidentas konstatavo, kad jo ir kandidatės strateginiai ilgalaikiai prioritetai finansų srityje sutampa: visų pirma klausimai apie socialinės nelygybės mažinimą, mokesčių politiką, BVP perskirstymo klausimus. Taip pat – apie pandemijos suvaldymą finansų aspektu, apie kitų metų biudžetą.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kandidatė, jei būtų paskirta į šį postą, turi suvokti, kokią plačią atsakomybę apima Finansų ministerijos sritis, todėl ypatingai svarbu, kokia komanda būtų kartu su ja vadovaujant šiai ministerijai.

Labai svarbus klausimas – reputacija, šiam klausimui buvo skirta nemažai dėmesio. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad pasitikėjimas labai svarbus visiems ministrams, tačiau ypatingai – finansų ministrui, nes jo rankose daug svertų ir sprendimų, kurie lemia tiek visuomenės gerovę, tiek verslo gyvybingumą. Todėl ši kandidatė visų pirma turės pati atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus dėl jos reputacijos“, – kalbėjo A.Bubnelis.

Pasak jo, prezidentas savo vertinimus dėl šios kandidatės pasakys premjerei, pabaigęs susitikimus su visais likusiais kandidatais.

2013-aisiais konservatorė buvo sulaikyta neblaivi prie vairo, jai buvo nustatytas 0,8 promilės girtumas. Pati G.Skaistė po susitikimo su prezidentu kalbėjo, kad turėjo pakankamai laiko savo klaidas apmąstyti ir teigė mananti, kad daugiau tokios klaidos niekada nepadarytų.

„Visuomenė vertina visumą žinių apie mane, tarp jų – ir tą faktą, kuris atsitiko prieš septynerius metus. Iš tiesų dėl tos savo klaidos labai gailiuosi, manau, kad turėjau galimybę daug apie tai pagalvoti. Supratau savo klaidą ir manau, kad daugiau niekada nieko panašaus nepadaryčiau.

Manau, visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas, ar turiu teisę tokias pareigas užimti, įvertinus savo klaidą ir daugiau jos nebekartodama“, – kalbėjo G.Skaistė.

Susitikimo su prezidentu metu buvo aptarti ir kitų metų biudžeto klausimai. Anot G. Skaistės, valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais bus didesnis, nei prognozuoja dabartinė Vyriausybė, ir turėtų siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Viskas, kas susiję su karantinu, su COVID-19 – viskas numatyta iš skolintų lėšų ir biudžete tam lėšų išvis nenumatyta. Tuo tarpu planuojamas biudžeto deficitas 5 proc. ir akivaizdu, kad to pasiekti nepavyks“, – sakė G. Skaistė.

„Mano asmenine nuomone, labai tikėtina, kad biudžeto deficitas ateinančiais metais bus apie 6,5 proc.“, – pridūrė ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad kitų metų biudžete pasigendama „daugelio įstatymais jau numatytų dalykų“.

„Tarkime, prezidento pasiūlytam papildomam pensijų indeksavimui reikia 67 mln. eurų, išankstinių pensijų perskaičiavimui reikia apie 10 mln. eurų, įtraukiajam švietimui – 28 mln. eurų. Matome, kad tų dalykų, kurie numatyti įstatymais, bet nepadengti biudžete, yra labai nemažai“, – pabrėžė ji.

Anot jos, nerimą kelia ir tai, kad biudžete nėra numatyta jokių su COVID-19 pandemija susijusių lėšų.

„Taip pat kelia nerimą, kad viskas, kas susiję su COVID-19, yra numatyta iš skolintų lėšų, ir biudžete tam lėšų iš viso nėra numatyta. Tuo tarpu planuojamo 5 proc. biudžeto deficito, akivaizdu, pasiekti tikrai nepavyks. Jau šiandien matome, kad išlaidos, tiesiogiai susijusios su COVID-19 (...), sieks apie 880 mln. eurų ateinančiais metais. Akivaizdu, kad skylė biudžete yra pakankamai didelė, todėl džiaugiamės, kad tos galimybės skolintis yra pakankamai palankios“, – teigė ji.

Kalbėdama apie mokesčių sistemos stabilumą, G. Skaistė teigė, kad viena iš naujosios Vyriausybės įsipareigojimų būtų mokesčių keitimo atribojimas nuo biudžeto.

„Mūsų įsipareigojimas Vyriausybės programos projekte, kad mokesčiai nebebūtų kaitomi drauge su biudžetu, kad nusprendus keisti mokestinius tarifus jie įsigaliotų ne mažiau kaip po pusės metų. Tai leistų verslui planuoti, nuosekliau įgyvendinti investicijas ir prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė G. Skaistė.

Kandidatė į ministres taip pat pabrėžė, kad būtina peržiūrėti mokesčių tolygumą.

„Manau, galėtų vykti diskusija dėl mokesčių sistemos peržiūrėjimo, kalbant apie tai, kad jų apmokestinimas būtų tolygesnis ir mažiau priklausytų nuo to, kokią veiklos formą tu vykdai, kad pajamos būtų apmokestinamos vienodai“, – tikino ji.

Į finansų ministres siūlomai konservatorei, antrąją kadenciją Seime dirbančiai Gintarei Skaistei – 39-eri. Kauno technologijos universitete politikė įgijo ekonomikos bakalauro, vėliau – Mykolo Romerio universitete tos pačios srities magistro išsilavinimą, o 2016 m. apgynė socialinių mokslų ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją.

2005 metais G.Skaistė įstojo į konservatorių partiją, buvo Kauno miesto tarybos narė.

2013-aisiais konservatorė buvo sulaikyta neblaivi prie vairo, jai buvo nustatytas 0,8 promilės girtumas. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus G.Skaistei buvo skirta 289 eurų bauda ir atimta teisė sėsti prie motorinės transporto priemonės vairo vienerius metus.

Teismas pažymėjo, kad G.Skaistė nėra piktybinė kelių eismo taisyklių pažeidėja, kaltę pripažino ir gailėjosi.

Dar vienas skandalas G.Skaistės šeimą pavijo 2018 metų vasarą. Tąkart Nacionaline žemės tarnyba nustatė, kad Seimo narės šeima neteisėtai savo reikmėms naudoja valstybinę žemę prie ežero Vilniaus rajone. Skaisčių šeima valstybinėje žemėje įsirengė daržą, pasiklojo taką iki ežero.