Tiesa, šio tyrimo rezultatai sukėlė nuostabą kai kuriems švietimo srityje dirbantiems ekspertams, mat toks ugdymo rezultatų gerėjimas niekaip neatsispindi nei kituose tyrimuose, nei brandos egzaminų rezultatuose.
Pavyzdžiui, valstybinio brandos matematikos egzamino šiemet neišlaikė net trečdalis jį laikiusiųjų.
Stebint informaciją viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad iki aštuntos klasės vaikai mokosi puikiai, yra lyderiai tarptautiname reitinge ir lenkia daug šalių, o dvyliktoje klasėje staiga pradeda nesisekti? Gal nutiko taip, kad tarptautiniam tyrimui buvo atrinktos tik geresniais mokinių rezultatais galinčios pasidžiaugti mokyklos?
Ministerija džiaugiasi rezultatais
„Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius. Palyginti su 2015 metų tyrimų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų, o aštuntokų – ir gamtos mokslų, ir matematikos pasiekimų rezultatai stipriai pagerėjo. Lietuvoje visose srityse padaugėjo ir ketvirtų, ir aštuntų klasių mokinių, pasiekusių aukščiausią tarptautinį pasiekimų lygmenį“, – taip rezultatus įvertino laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
TIMSS tyrimuose 2019 m. Lietuvoje dalyvavo 5328 ketvirtų klasių mokiniai iš 281 mokyklos ir 5513 aštuntokų iš 266 mokyklų. Tiesa, gali taip nutikti, kad šie TIMMS tyrimo rezultatai yra paskutinieji apie kurios pranešama, mat Lietuva svarsto galimybę stabdyti dalyvavimą šiuose tyrimuose.
Tyrimas kelia klausimų
Žurnalo „Reitingai“, kuris kasmet pristato šalies mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingus bei vertinimus pagal atskirus kriterijus Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė teigė, kad tyrimų pristatymas kelia įvairių klausimų.
Anot jos, kai anksčiau būdavo skelbiami panašių tyrimų rezultatai, kurie dažniausiai nebūdavo džiuginantys, dažnai skambėdavo pasiteisinimas, kad tyrimų turinys nėra suderintas su šalies bendrojo ugdymo programomis.
„Kalbėdama apie tyrimą viceministrė patikino, kad šį kartą tai buvo suderinta ir programos turėjo atsitikti. Kalbant apie tai, kas čia tokio nutiko, kad Lietuvos vaikų pasiekimai staiga ėmė ir pakilo, sunku pasakyti. Tyrime dalyvavę vaikai yra devintokai ir esant įprastai situacijai jie būtų turėję dalyvauti nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose 2020 metais ir situacija būtų aiškesnė, bet dėl pandemijos šie testai atidėti“, – sakė ji ir priminė, kad tyrime minimi aštuntokai, dar būdami ketvirtokais vis tik dalyvavo standartiniame žinių patikrinime ir jo rezultatai nebuvo kažkuo išskirtiniai.
J.Kučinskaitė priminė, kad visuomet TIMMS tyrimuose ketvirtokų rezultatai būdavo geresni nei aštuntokų, tai lyg ir neturėtų stebinti, bet jei prisimintume 2018 metų EBPO PISA tyrimą, kuris padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių gebėjimus, tai jo rezultatai visiškai kitokie.
„Bendrojo ugdymo programos kol kas nėra atnaujintos, visų amžiaus grupių mokiniai mokosi pagal tas pačias problemas, tad kas iš tiesų nutiko?“ – svarstė pašnekovė. Jai klausimų sukėlė ir tyrime atspindėta mokyklų vadovų nuomonė, kad apie 70 procentų mokinių yra iš aukšto socialinio ir ekonominio konteksto ir pagal šį rodiklį Lietuva lenkia kitas šalis (vidutiniškai kiekvienoje valstybėje iš aukšto socialinio konteksto būna apie 40 proc. mokinių).
„Manau, kad mokyklų direktoriai labai gerai pažįsta savo mokyklų vaikus ir jų šeimas, ar nebus taip, kad itin pozityvų tyrimo rezultatą nulėmė faktorius, jog tyrime dalyvaujančios mokyklos buvo parinktos ne itin korektiškai“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad TIMMS rezultatai turėtų korealiuoti su nacionalinių pasiekimų tyrimų rezultatais, o dabar matyti skirtis.
Pasak J.Kučinskaitės taip gerai TIMMS tyrime pasirodę aštuntokai netrukus, būdami dešimtokais, dalyvaus pagrindinio ugdymo pasiekimų patiriamuose ir tuomet bus matyti, kokia iš tiesų yra situacija.
Pašnekovė pasakojo, kad mokyklų reitingams rinkdavo duomenis, ne kartą iš gimnazijų vadovų teko girdėti, jog dešimtokų žinių patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai prasti todėl, kad į gimnazijas ateina „jau numokyti vaikai“.
„Būta tokių pastebėjimų, kad vaikai ateina būdami nemotyvuoti, nieko nenori, tingi, negeba savarankiškai mokytis“, – girdėtus gimnazijų vadovų pamąstymus prisiminė ji.
Gimnazijų asociacija: „Pasiekimai negerėja“
Lietuvos gimnazijų asociacijos vadovas Vytautas Kantauskas teigė, kad mokinių pasiekimų rezultatai paprastai greitai nesikeičia ir tai gana lėtas procesas: „Greitai jie gali keistis dėl kelių priežasčių: gali būti pateiktos lengvesnės ar sunkesnės užduotys, gali būti pakeista tyrimo imtis, kurioje gabių mokinių koncentracija bus didesnės arba mažesnė. Kitais atvejais niekas taip greitai nesikeičia, nes ir pats ugdymo procesas taip greitai nekinta, nes jis susijęs su mokytojų įgūdžiais, kurie per mėnesį ar pusmetį pasikeisti negali. O juk ir pasikeitę įgūdžiai dar turėtų atsiliepti mokymosi rezultatuose“.
Pašnekovas teigė, kad žinia iš ministerijos džiuginanti, bet kažin, ar džiūgauti reikia suskubti dabar:
„Džiugu, kad rezultatai gražūs, bet iš tiesų didelio šuolio tikrai nėra. Ugdymo rezultatai tikrai nekyla, tam reikia laiko ir sistemingo darbo, kad pokyčiai taptų matomi“.
Paklaustas, ar tyrimo rezultatų sėkmę galėtų nulemti toks faktorius kaip tyrimo imčiai stipresnių mokyklų parinkimas, pašnekovas sakė: „Tos mokyklos, kurios gali džiaugtis geresniais rezultatais, turi ir didesnę gabių vaikų koncentraciją, tad ir rezultatai tada geresni nei visos Lietuvos“.
Kalbėdamas apie tai, kas iš tiesų pagerintų situaciją, kad mokyklos į gyvenimą išleistų jaunuolius labiau pasirengusius tolimesnėms studijoms, V. Kantauskas sakė: „Vienos tokios priemonės nėra. Žinoma, būtų gerai, jei būtų galima pasitelkti kokį nors vaistą, bet reikia iš tiesų reikia peržiūrėti ugdymo procesą pamokoje. Mokytojams būtini nauji įgūdžiai ir metodika – tada viskas pajudėtų į priekį“. Anot jo, šiandien reikia, kad mokytojai ne išdėstytų temą, o organizuotų jos įsisavinimą.
„Pati pamokos samprata ir jos organizavimo būdas turi keistis, ji turi būti nukreipta į veiklas ir įgūdžių formavimą“, – sakė jis.
Siūlo kurti nacionalinį reitingą
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas teigė, kad įvairūs reitingai ir tyrimai turėtų būti vertinami santūriau.
„Lietuva gali dalyvauti įvairiuose tyrimuose ir tegul dalyvauja, bet nereikia daryti tragedijų, jei rezultatai krenta žemiau ar kyla aukščiau. Visi puola analizuoti duomenis, teigia įžvalgas, o paprastas pilietis gauna tik tokius trumpus signalus, kad vienam ar kitam tyrime atrodome vienaip ar kitaip, bet iš tiesų reiktų vertinti kur kas platesnį kontekstą.
Pamato žmogus žinutę spaudoje, paskaito ir nusprendžia, kad ne jo vaikas blogai mokosi, o mokytojai jį moko netinkamai“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dabar pats laikas pažiūrėti į Skandinavijos ir dalies Europos Sąjungos šalių pavyzdžius, kurios viešina mažiau bendrojo ugdymo duomenų ir turi valstybinius reitingus, kuriuos sudaro pagal iš anksto nustatytus rodiklius, dėl kurių sutaria švietimo ekspertai.
„Norvegijoje, Švedijoje ar Suomijoje nėra viešų reitingų, kurie taip dirgintų visuomenę, jei su savo steigėju aptaria problemas ir jas sprendžia.
Juk ir mes galime turėti savo reitingą, kuriame būtų integruota daug tarptautinių parametrų ir vietinių rodiklių ir tada kiekviena mokykla matytų savo situaciją. Visi esame krepšinio ekspertai ir turime puikią sistemą, kuri skaičiuoja pelnytus taškus, naudingumo balą, tad ir švietime kažką panašaus reiktų turėti“, – aiškino D. Žvirdauskas ir pridūrė, kad kai kurie bandymai lyginti stiprias sostinės mokyklas su tautinių mažumų mokyklomis rajonuose mažų mažiausiai stebina.
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius teigė, kad daug vilčių teikia dabar valstybės daromi žingsniai dėl ugdymo proceso ankstinimo ar įtraukaus ugdymo.
Kalbėdamas apie šoktelėjusius TIMMS tyrimo rezultatus, D. Žvirdauskas teigė nemanantis, kad taip galėjo nutikti dėl tyrimo imties: „Jei mano žinios apie šiuo tarptautinius tyrimus yra teisingos, tai mokyklas atrenka ne ministerija, o ekspertai iš šalies, kurie vadovaujasi tam tikrais imties sudarymo principais ir neatsižvelgiama į jokius kontekstus“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, pastarąjį dešimtmetį daug kalbėta apie prastus tarptautinių tyrimų rezultatus ir buvo imtasi veiksmų. „Galėjo taip nutikti, kad jaunoji karta pajauti švietimo politikos priemonių poveikį“, – svarstė jis.
