Už jas balsavo 124 Seimo nariai, prieš buvo niekas, susilaikė šeši politikai. Projektą palaikė ir valdantieji, ir didžioji dalis opozicijos.
Neatsako daug klausimų
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas linkėjo, kad Seimui niekada netektų pasinaudoti priimtomis pataisomis.
Jo kolega Andrius Vyšniauskas teigė, kad priimti pakeitimai skirti ateičiai.
„Nesame garantuoti, kad pandemijų nebus ateityje, nesame garantuoti, kad, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės problema nevirs kokiu nors dideliu įvykiu, kuriam irgi Seimui reikės turėti įrankius. Tai įrankis ateičiai mums visiems“, – sakė jis.
Tuo metu valstietis Valius Ąžuolas pataisas lygino su siūlymu važiuoti automobiliu, kuris neturi galiojančios techninės apžiūros. Anot jo, numatyti pakeitimai neužtikrina balsavimo saugumo.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis kritikavo, kad statuto naujovės neatsako į daug klausimų dėl parlamentarų darbo organizavimo.
„Pagal tai, kaip dabar sukonstruota formuluotė – organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu – ką reiškia, galės organizuoti darbą nuotoliniu būdu? Tai reiškia, kad Linas Karalius, Aleksandras Sacharukas, kurių vienas buvo pašalintas (iš Seimo – BNS) apkaltos būdu, nes leido pasinaudoti savo kortele, pagal tokią nuostatą ir esant tokiai situacijai Tailande, Filipinuose gulėdamas paplūdimyje galėjo balsuoti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Naujos kadencijos parlamentas jau bandė įteisinti nuotolinį darbą, tačiau pritrūko balsų, projekto nepalaikius opozicijai. Opozicijos atstovai kritikavo pataisų neapibrėžtumą sakydami, kad tai leis valdantiesiems piktnaudžiauti galiomis.
Užtikrinta tapatybė
Naujas pataisas parengė Seimo kanceliarijos teisininkai ir informacinių technologijų specialistai. Anot V. Čmilytės-Nielsen, priėmus pataisas techniškai pasirengti perėjimui prie nuotolinio darbo reikėtų trijų-keturių savaičių.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai, gyvybei, ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalėtų būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys.
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą ir kai balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba konstitucinio įstatymo projekto.
Parlamento vadovybė nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti kol kas naudoti „Microsoft Teams“ platformą.
