Byla dėl preparatų sąnariams ėmė dilti dar iki teismo

Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba giriasi atskleidusi neteisėtus farmacininkų ir medikų ryšius, teisininkams dėl to kyla abejonių.

Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>lrytas.lt montažas.
Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>lrytas.lt montažas.
Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui STT pareigūnai buvo iškėlę dvi bylas, bet abi jos žlugo. Pamažu trupa ir byla, kurioje įtarimai buvo pareikšti apie 80 įvairių gydymo įstaigų medikų.<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kęstutis Strupas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neoficialiomis žiniomis, savotiška tarpininke tarp įbaugintų medikų ir STT tyrėjų galėjo tapti Lietuvos gydytojų sąjunga.<br>T.Bauro nuotr.
Neoficialiomis žiniomis, savotiška tarpininke tarp įbaugintų medikų ir STT tyrėjų galėjo tapti Lietuvos gydytojų sąjunga.<br>T.Bauro nuotr.
Neoficialiomis žiniomis, savotiška tarpininke tarp įbaugintų medikų ir STT tyrėjų galėjo tapti Lietuvos gydytojų sąjunga.<br>T.Bauro nuotr.
Neoficialiomis žiniomis, savotiška tarpininke tarp įbaugintų medikų ir STT tyrėjų galėjo tapti Lietuvos gydytojų sąjunga.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Aistė Kurauskaitė

Dec 14, 2020, 11:17 AM

Ar pigesnius preparatus siūlę ir po kelias dešimtis eurų taip uždirbę gydytojai turi būti teisiami už kyšininkavimą?

Dvylika farmacijos bendrovės darbuotojų veikė kaip organizuota grupė, 80 gydytojų pripažino savo kaltę. Įspūdingais skaičiais apie prieš penkerius metus pradėtą ir neseniai baigtą tirti farmacininkų ir medikų korupcijos bylą lapkritį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Baigus ikiteisminį tyrimą aiškėja, jog kyšininkavimu kaltinti medikai tokių kaltinimų sulaukė ne dėl to, kad ėmė kyšius už patekimą ant operacinio stalo, o užsiėmė komercine veikla – prekiavo preparatais, kurių gaudavo pigiau nei vaistinėse.

Veikė vadybininkių grupuotė

Tačiau iš pranešimų ir skelbiamų sumų visuomenei turėjo susidaryti įspūdis, kad daugybė medikų pralobo iš farmacijos bendrovių gautais kyšiais.

„Įtariama, kad 12 farmacijos įmonės darbuotojų veikė organizuotoje grupėje. Dalis šios grupės narių – bendrovės vadybininkės – galimai susitardavo su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus“, – teigiama STT pranešime.

Buvo skelbta, kad į neteisėtą veiklą buvo įsitraukę apie šimtą medicinos darbuotojų net 30 Lietuvos miestų.

Triukšmas – dėl preparato

Pareigūnams paskelbus apie tyrimo pabaigą, gynėjams leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Tad teisininkų abejonės, ar tai, kuo beveik šimtas medikų buvo kaltinami viešai penkerius metus, iš tiesų yra kyšininkavimas, tik dar labiau sustiprėjo.

Aiškėja, kad kyšininkavimu įtariami medikai sąnarių ligoms gydyti skirtų sinovinio skysčio papildų „Versan Fluid“ ir „Versan Fluid Uno“ mažesne nei rinkos kaina įsigydavo iš jais prekiavusios farmacijos bendrovės vadybininkų.

Bendrovės darbuotojai gaminių galėjo įsigyti pigiau, todėl vėliau per medikus juos perparduodavo pacientams, o nuo oficialios kainos likusią sumą pasidalydavo su medikais.

Kyšiai ar neteisėta veikla?

„Jei medikai už atlygį pacientams išrašydavo vienos farmacijos bendrovės medikamentus, tai – akivaizdus kyšininkavimas. O jei būdami savo darbo vietoje pacientams parduodavo kokį nors vaistą ir už tai sau pasiimdavo dalį pinigų, tai jau neteisėta ūkinė veikla“, – aiškino teisės profesorius, advokatas Romualdas Drakšas.

Teisininkai atkreipė dėmesį, kad neteisėta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla laikoma veikla, kuria asmuo užsiima sistemingai ar nuolat. Tokia veikla turi būti nuolatinis, pa- grindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis.

„Vertinant, pagal kurį Baudžiamojo kodekso straipsnį teisti asmenį, labai svarbu suvokti jo santykį su įvykdytu nusikaltimu. Be abejo, tiek kyšininkavimas, tiek neteisėta ūkinė veikla padaromi tyčia – asmuo puikiai supranta, ko jis siekė. Jei medikas nesiekė įkurti savo bendrovės ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais, tai nėra neteisėta ūkinė veikla“, – svarstė pavardės prašęs neskelbti advokatas.

Uždarbis – mažareikšmis

Vadinamąją farmacininkų ir medikų korupcijos bylą baigusių tirti pareigūnų duomenimis, neteisėtų vaistų pardavimo atvejų buvo keli šimtai. Tačiau, didžiulę bylą išskaidžius į kelias dalis, buvo nuteisti ir tie, kurie šių preparatų pardavė tik už kelias dešimtis eurų.

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad už vertimosi neteisėta ekonomine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius Baudžiamajame kodekse numatytus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą.

Už neteisėtą ūkinę veiklą įstatymai numato gerokai švelnesnę bausmę nei už kyšininkavimą. Griežčiausia bausmė už neteisėtą ūkinę ar komercinę veiklą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už kyšininkavimą, priklausomai nuo kyšio sumos, gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Įtariamųjų būrys sumažėjo

Apie baigtą tyrimą pranešusi STT nurodė, kad įtarimai dėl papirkimo pareikšti 7 farmacijos bendrovės atstovams, kai kurie jų įtariami ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Dėl kyšininkavimo įtarimai pareikšti keturiems medikams.

Garsiai pradėto tyrimo pradžioje buvo skelbiama, kad iš viso yra beveik 140 įtariamųjų, o farmacijos bendrovė nuo 2014-ųjų iki 2015 metų pradžios kyšiams galėjo skirti apie 145 tūkst. eurų.

Po penkerių metų sumažėjo ir įtariamųjų ratas, ir galimiems kyšiams skirta suma. Baigus tirti bylą skelbiama, kad kyšių suma siekia per 74 tūkst. eurų, o į teismą keliaus 11 asmenų.

Tyrimą pradėjo triukšmingai

Kur dingo visi kiti, apie kuriuos taip garsiai buvo skelbiama pranešimuose spaudai, kurių namuose ir darbo vietose buvo atliekamos kratos?

Tuomet pareigūnų skelbtos galimai neteisėtai gautos sumos pasiekė ir politikų ausis. Į teisėsaugos akiratį patekę medikai buvo sekami ilgiau nei metus, kai kuriems jų teko išbandyti ir areštinės gultus.

Tačiau vieniems pareikšti įtarimai nepasitvirtino, o kiti tyliai pripažino savo kaltę. STT teigimu, kaltę pripažino 80 gydytojų ir 5 farmacijos bendrovės darbuotojai.

Vieni jų sumokėjo baudas arba įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kiti nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą, todėl jų biografijose neliks įrašo „teistas“.

Skelbiama, kad šios bylos proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas. Į šią sumą įskaičiuoti ir konfiskuoti vadinamieji kyšiai.

Išvengė teismų maratono

Tokio masinio prisipažinimo iki šiol nėra buvę nė vienoje byloje. Teisininkų nuomone, taip įvyko dėl to, kad daugumoje medikams pareikštų įtarimų buvo nurodytos itin nedidelės sumos.

Todėl pareigūnai jiems siūlė prisipažinti ir pasinaudoti galimybe būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Natūralu, kad žmogus pagalvoja: „Kam man tos problemos, kam vaikščioti į teismus – vis tiek nuteis, jei jau pačiupo“, – svarstė profesorius R.Drakšas.

Teisininko teigimu, siūlymas prisipažinti – kriminalistų dažnai naudojama strategija, kuri leidžia sėkmingai užbaigti bylą: „Vienas nerizikuoja, kad byla subliūkš teisme ir įtariamasis bus išteisintas, o kitas nerizikuoja, kad bus nuteistas kaip nors rimčiau.“

Gydytojus kaustė baimė

Tarp medikų sklando kalbos, kad savo kaltės neįžvelgę, bet vėliau ją pripažinę gydytojai buvo įbauginti kalbomis apie griežtas bausmes. Neoficialiomis žiniomis, savotiška tarpininke tarp įbaugintų medikų ir STT tyrėjų galėjo tapti Lietuvos gydytojų sąjunga.

Nepaisant to, kuo baigsis garsiai pradėta, bet daug klausimų kelianti byla, ji jau paženklinta mirtimi. Gali būti, kas neatlaikęs įtampos ir spaudimo mirė vienas šios bylos liudytojų. Tiriant, kaip medikai uždirbo kartais net mažareikšmes sumas, buvo apklausta daugiau nei 1100 asmenų.

Šiame tyrime buvo minima nemažai gerai žinomų gydytojų pavardžių, tačiau kartais paaiškėja, kad STT tyrėjai metų metus juos persekioja visai be pagrindo.

Subliūško dvi bylos

To pavyzdys – buvęs Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas. Spalio mėnesį subliūško jau antroji šiam garsiam medikui iškelta byla.

Bylą dėl K.Strupo tariamai paimto kyšio teismui perdavusiems prokurorams Vilniaus apygardos teismas (VAT) priminė, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

„Prielaida, kad tai buvo banknotas, prielaida, koks tai buvo banknotas, ir prielaida, kad tai buvo piniginis atlygis“, – buvusio Vilniaus Santaros klinikų vadovo K.Strupo byloje surinktus įrodymus taip įvertino VAT teisėjas Gintaras Dzedulionis.

Nors tuomečio Santaros klinikų vadovo darbo kabinetas kelis mėnesius buvo filmuojamas, slapti STT daryti įrašai bylai nedavė jokios naudos.

Teismas pasigedo įrodymų

Teisėjų kolegijos teigimu, byloje nesurinkta duomenų, kad kelis kartus su buvusia klinikų paciente bendravęs K.Strupas būtų susitaręs dėl atlygio ir iš jos paėmęs kyšį.

Slaptos STT kameros užfiksavo du akademiko ir pacientės susitikimus. Vieno susitikimo metu moteris medikui perdavė voką, kitą kartą – kažkokį popieriaus lapelį.

Ekspertas teismui nepateikė konkrečios išvados, ar žalsvas popieriaus lapelis – banknotas. Tiriant bylą taip ir nepaaiškėjo, nei kas buvo prokurorų 100 eurų banknotu palaikytas popierėlis, nei koks buvo voko turinys.

K.Strupas iš Santaros klinikų direktoriaus pareigų jo paties prašymu buvo atleistas 2018 metais, kai sulaukė įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Santaros klinikose.

Tačiau 2019 metų gegužę tyrimas K.Strupo atžvilgiu byloje dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas, nes prokurorų ir STT pareigūnų įtarimai šiam garsiam chirurgui pasirodė esantys laužti iš piršto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.