Valstiečiai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė sutartinai tvirtina, kad darbą pradėjusi naujoji Vyriausybė jau pirmąją dieną priėmė drastiškus, neproporcingus ir praktiškai neįgyvendinamus sprendimus. Tuo tarpu valdantiesiems konservatoriams priklausantis pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma tokiais pareiškimais stebisi.
Pasak jo, ciniška, kai tokią kritiką išsako politikai, kurie ne tik patys panašius sprendimus priėmė pavasarį, tačiau galbūt ir sąmoningai stengėsi, kad būtent tokia būtų I. Šimonytės Vyriausybės darbo pradžia.
Kita vertus, pripažįsta J. Razma, procesas, kai priimami tokio pobūdžio sprendimai, dar nėra iki galo sureguliuotas.
„Aš manau, kad tai yra nesąžiningas politikavimas, bandant žaisti žmonių jausmais. Visi suprantame, kad prieškalėdiniu ir priešnaujametiniu laikotarpiu visi suvaržymai ypač yra jautrūs žmonėms. Žaisti tokiais jausmais yra tikrai ciniška. Tuo labiau, kad jie patys buvo panašius griežtus apribojimus įvedę. Tuomet susirgusiųjų skaičius buvo juk keliasdešimt kartų mažesnis nei yra dabar. Tad kalbėti, kad yra per griežti suvaržymai... Tam tikrai nėra jokio pagrindo“, – Eltai teigė J. Razma, pabrėždamas, kad būtent nuėjusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasyvumas privertė dabartinį Ministrų Kabinetą įvesti suvaržymus, kuriuos R. Karbauskis ir A. Širinskienė kritikuoja.
„Jei Skvernelio Vyriausybė nebūtų atsipalaidavusi ar tiesiog nebūtų po pralaimėtų rinkimų praradusi ūpo ir visgi būtų reikalingus ribojimus įvedusi iš karto... Tuomet gal iki Kalėdų mes jau būtume apsitvarkę ir žmonės galėtų normalesnėmis aplinkybėmis didžiąsias šventes švęsti“, – sakė Seimo vicepirmininkas, kartu retoriškai klausdamas, ar nuėjusi valdžia iš karto ir tikslingai neplanavo tokios situacijos I. Šimonytės Vyriausybei.
„Nenoriu spėlioti, kad tyčia yra sukurta tokia situacija, kad pradėjus darbą naujai Vyriausybei tuos suvaržymus neišvengiamai teks įvesti, kai tai žmonėms bus skaudžiausia“, – svarstė konservatorius.
Įvardino tinkamesnį būdą priimti sprendimus dėl gyventojų laisvių apribojimo
Nepaisant visko, politikas pripažino, kad šiuo metu teisinė bazė, leidžianti nustatyti gyventojų apribojimus susiklosčius ekstremalioms situacijoms, nėra be priekaištų. J. Razmos įsitikinimu, Seimas, o ne Vyriausybė šiais klausimais turėtų dėti paskutinį tašką.
„Aš pasisakyčiau už tai, kad būtų pakeistas šiek tiek įstatymas, kuris apibrėžia ekstremalios situacijos aplinkybes. Pasisakyčiau už tai, kad jame būtų nurodyta, jog esminiai apribojimai turi būti aprobuojami Seime. Kitaip tariant, paliekant Vyriausybei galimybę juos, kai reikia, greitai įvesti, bet kartu numatant ir pareigą juos pasitvirtinti Seime. Nes žmogaus teisių tam tikras apribojimas jis turėtų būti patvirtintas parlamento lygiu“, – aiškino J. Razma, kartu pažymėdamas, jog sieks, kad taškas dėl valstybėje priimamų gyventojų laisvių apribojimo ateityje būtų dedamas Seime.
„Nekritikuoju Vyriausybės, kad ji, esant ekstremaliai situacijai, negali laukti, kol tas įstatymas bus pakeistas, bet dėl ateities ekstremalių situacijų pasisakau už tai, kad apribojimų galutinis aprobavimas pereitų į Seimą“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
„Manau, kad būtų konstituciškai saugiau. Bet tam reikia įstatymų pakeitimų. Šiandien, manau, kad Vyriausybė gali tai padaryti be jokio Seimo pritarimo. Tad aš kalbu apie ateitį“, – pažymėjo politikas.
