Kai šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad artimiausiu metu Lietuvą pasieks tik 9750 vakcinų, kilo daugybė nerimą pasėjusių klausimų – kodėl tiek mažai vakcinų bus atvežta į šalį, kuri yra tarp lyderių pasaulyje pagal naujai fiksuojamus koronaviruso atvejus.
Ar buvusioji ir naujoji valdžios padarė viską, kad pirmosios vakcinos siuntos būtų didesnės?
Naujienų portalas lrytas.lt pabandė pasiaiškinti, ar pagrįsti nuogąstavimai dėl skelbiamų akivaizdžiai per mažų vakcinų kiekių Lietuvai ir ar visi dokumentai joms gauti buvo sutvarkyti tinkamai?
Europarlamentaras Juozas Olekas lrytas.lt teigė, kad jį pasiekę žinios, esą buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ne visus darbus, būtinus vakcinoms gauti kuo greičiau, atlikusi.
„Europos Komisija (EK) buvo paprašiusi šalių narių, kad jos pateiktų savo skiepijimo planus, su nurodytais prioritetais, kaip bus skiepijami žmonės. Lietuva iki šiol tokio plano nėra pateikusi.
Tai yra ir buvusios, ir jau naujos valdžios problema – jei buvusieji laiku kažko nepadarė, tai nauja vyriausybė galėjo išsiųsti į Briuselį reikiamus dokumentus. Yra šalių, kurios skiepijimo planus pateikė dar lapkričio mėnesį“, – tvirtino J.Olekas.
Premjeras nežino, ministras – ramus
Buvęs premjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis, paklaustas, ar iš tikrųjų skiepijimo planas nebuvo laiku parengtas ir išsiųstas EK, trumpai atkirto: „Nežinau“.
Visą kadenciją Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs Aurelijus Veryga tikino, kad buvę jo pavaldiniai ministerijoje turėję visus dokumentus vakcinoms gauti sutvarkyti tinkamai bei laiku.
„Tas planas turėjo būti pateiktas. Žinau, kad kolegos iš ministerijos jį rengė. Neturiu abejonių, kad kažkas kažko būtų nepadaręs. O dėl tų 9750 vakcinų nereikėtų nerimauti, nes tai – tik vienos „Pfizer“ vakcinos dalis.
Matyt, amerikiečių firma „Pfizer“ tik tiek vakcinų davė Europai ir jos buvo proporcingai padalintos. Tiek ir to kriminalo. Juk dabar „Pfizer“ vakcinas intensyviai tiekia Jungtinei Karalystei ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Ko gero, Europai šiuo metu tiek ir teliko. Tačiau Europos Sąjungos šalys gaus vakcinų proporcingai vienodai, atsižvelgiant į jų gyventojų kiekį“, – tikino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Šalys skatinamos dalintis patirtimi
EK atstovybės Lietuvoje atstovai lrytas.lt informavo, kad šiuo metu dėl vakcinų nėra pagrindo nerimauti ir kad jos visas ES šalis nares pasieks vienu laiku. Greičiausiai – gruodžio 27-ąją.
Atstovybė taip pat informavo turinti žinių, kad vakcinavimo planas ir kita būtina informacija apie vakcinų panaudojimą iš Lietuvos Europos Komisijai teikiama nuolatos.
Lrytas.lt žiniomis, šių metų gruodžio 2 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtoje ataskaitoje minima, kad „Belgija ir Liuksemburgas atliko COVID-19 vakcinų priėmimo tyrimus visoje populiacijoje.
Liuksemburgas taip pat planuoja apklausą tarp šeimos gydytojų. Prancūzija, Vokietija, Lietuva ir Ispanija pranešė, kad COVID-19 vakcinų priėmimas bus stebimas naudojant apklausas. Jokios kitos informacijos apie tai, kaip bus kontroliuojamas vakcinų priėmimas, nebuvo skelbiama“.
Vos prieš kelias dienas SAM kanclere pradėjusi dirbti Jurgita Grebenkovienė portalui lrytas.lt teigė, kad išsiaiškinusi, jog EK nėra pateikusi ES šalims narėms reikalavimo parengti vakcinavimo planus.
„Pagal ministerijoje parengtą planą, kai jau ES bus patvirtinta vakcina, būtina turėti vakcinavimo schemą.
ES šalys buvo raginamos dalintis tarpusavyje vakcinavimo schemomis kaip gerąja praktika. Buvau patikinta, kad kai kurios šalys tas schemas EK jau yra atsiuntusios. Tačiau taip pat esu patikinta, kad vakcinų atkeliavimas į Lietuvą nepriklauso nuo tų schemų turėjimo“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Kalbėdama apie tai, kodėl šiuo metu planuojama, kad į Lietuvą bus atvežta tik 9750 „Pfizer“ vakcinų, ministerijos kanclerė teigė mananti, jog tai susiję su JAV pozicija „America – first“.
„Lietuvai anksčiau, berods, buvo žadėta gruodį atsiųsti apie 150 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, tačiau nė viena ES šalis narė negaus šių amerikietiškų vakcinų tiek, kiek buvo planuota anksčiau“, – sakė ministerijos kanclerė.
Pirmiausia vakcinos – medikams
Šią savaitę ministras A. Dulkys kalbėjo, kad pirmiausia bus skiepijama medikų daugiau nei keturiasdešimties tūkstančių šalies medikų bendruomenė. Vienam žmogui paskiepyti reikės dviejų vakcinos dozių.
SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius yra sakęs, kad, jei Europos vaistų agentūra (EMA) patvirtins kompanijos „Pfizer“ pagamintas vakcinas anksčiau, Lietuvą pirmosios vakcinos gali pasiekti gruodžio 25-26 d.
Šiuo metu lyderėmis tarp vakcina kuriančių farmacijos įmonių yra laikomos kompanijos „BioNtech“, „Pfizer“ ir „Moderna“.
Anksčiau buvo skelbta, kad EMA pritars vakcinos registracijai gruodžio 30 dieną, bet šią savaitę Lietuvą pasiekė žinios, kad tai gali įvykti jau gruodžio 21 d. Kompanijos „Moderna“ sukurta vakcina gali būti patvirtinta kitų metų sausio 13 d.
Pristatymas po to, kai vakcina bus užregistruoja EMA, per 2-3 paras numatytas į visas šalis vienu metu.
Pirmosios vakcinos turėtų pasiekti penkias Lietuvos ligonines, organizuojančias kovą su pandemija. Numatyta, kad patys pirmieji bus skiepijami medikai, globos namų gyventojai ir vyresni nei 80 m. asmenys.
Vien tik Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos, įskaitant rezidentus, dirba septyni tūkstančiai medikų. Vadinasi, šiai medicinos įstaigai reikės mažiausiai keturiolikos tūkstančių vakcinų.
Buvusi ir nauja vyriausybė yra skelbę, kad Lietuva iš kelių farmacijos kompanijų užsisakiusi daugiau nei septynis milijonus vakcinų.
