„Aš manyčiau, kad komendanto valandos neprireiks. Mano tokia nuomonė yra pakankamai tvirta. Visų pirma dėl to, kad trečiadienį įvesti ribojimai yra pagrįsti ekspertų patarimais. Jei gyventojai, Lietuvos piliečiai susitelks, jei išgirs pavojaus signalą dėl tų užsikrėtimų skaičiaus, kuris yra dabar, ir kelias savaites kitu režimu gyvens, ypatingai per šventes, tikėtina, kad užsikrėtimų skaičius ims mažėti“, – situaciją komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad jei įvestų ribojimų bus laikomasi, į normalesnį gyvenimo ritmą galėtume sugrįžti jau sausio pabaigoje.
„Apie tai vakar diskutavome ir Seimo salėje, kur medikai išsakė savo požiūrį į dabartinę situaciją, patikino mus, kad ribojimai dabar yra gyvybiškai reikalingi tam, jog mes pristabdytume jau įsisiūbavusią antrąją bangą.
Bet jei jų bus laikomasi, paisoma, tikėtina, kad sausio pabaigoje mes galėsime pereiti į normalesnį gyvenimo režimą. Žinoma, visi to labai norėsime. Manau, kad dabar tiesiog reikėtų laikytis tų ribojimų, kurie yra dabar, nebandyti jų kažkaip apeiti ir visiems stengtis įveikti šitą iššūkį“, – susitelkti ragino ji.
Paklausta, ar nemano, kad politinės partijos elgiasi nesąžiningai, anksčiau kritikavusios griežtus draudimus, o po Seimo rinkimų pakeitusios retoriką dėl pandemijos valdymo situacijos, V.Čmilytė-Nielsen atsakė tokio priekaišto negalinti prisiimti, o dėl situacijos įžvelgianti buvusių valdančiųjų darbo broką.
„Aš priekaišto negaliu prisiimti, nes būdami opozicijoje mes tikrai neturėjome įrankių nei įvesti ankstesnius ribojimus, ir čia aš matau tam tikrą jau nuėjusių valdančiųjų darbo broką. Priešrinkiminiu laikotarpiu, matyt, dėl politinių priežasčių buvo pabijota imtis šiek tiek griežtesnių priemonių, nors jų tuo metu ragino imtis ir ekspertai, ir medikai.
Jie signalizavo apie tai, kad nesiimant priemonių, galime turėti tokią situaciją, kokią turime šiandien. Kitas dalykas – per vasarą nebuvo pasiruošta ateinančiam iššūkiui, nors visi supratome, kad pandemija vien pavasarį nesibaigs. Mano galva, mes šiandien darome tai, ką galime padaryti“, – tikino Seimo vadovė.
Pasiteiravus, ar Lietuva neturėtų svarstyti sienų užvėrimo klausimo, V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad laisvas judėjimas turėtų būti išsaugomas kaip viena iš vertybių.
„Šie dalykai paprastai yra svarstomi Europos Sąjungos formatuose. Aš manau, kad kaip tik yra labai svarbu, jog mes ieškodami sprendimų šios krizės valdyme kuo daugiau bendrautume su savo partneriais – tiek artimiausiais geografiškai, tiek Europos Sąjungos formate.
Manau, kad turėtume siekti, jog laisvas judėjimas kaip tik būtų išsaugotas kaip viena iš vertybių. Bet, žinoma, laikantis visų reikalingų saugumo priemonių, numatant mechanizmus, kad žmonės, kurie yra persirgę ar pasiskiepiję, galėtų gyventi įprastą gyvenimo ritmą.
Bet šiandien tai yra šiek tiek ankstyva, kai Lietuva patiria tokį stiprų iššūkį, taip pat ir daugelis Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
