Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos sudaryta Teatro taryba Kaune įkūrė pirmą profesionalų lietuvių dramos teatrą – Dramos vaidyklą. Tą pačią dieną Miesto teatro rūmuose parodytas pirmasis spektaklis – Hermanno Sudermanno „Joninės“, kurį režisavo Juozas Vaičkus. Teatro trupės branduolį sudarė 1918 m. Sankt Peterburge J.Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai. 1922 m. Dramos vaidykla suvalstybinta ir pavadinta Valstybiniu dramos teatru, nuo 2012 m. – Nacionalinis Kauno dramos teatras.
1926 m. Seimo posėdyje įteisinti gruodžio 17-osios valstybės perversmo padariniai: perskaitytas prezidento Kazio Griniaus atsistatydinimo pareiškimas, atsistatydino Seimo pirmininkas ir prezidiumas. Seimo pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis, o Antanas Smetona tautininkų ir krikščionių demokratų 38 balsais, nedalyvaujant valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų atstovams – prezidentu. Pažeisdamas konstituciją 1927 m. balandį prezidentas paleido Seimą ir įvedė autoritarinį prezidentinį režimą.
1989 m. gruodžio 19–22 d. Vilniuje vyko neeilinis Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimas. Jame LKP pirmoji iš SSRS respublikų komunistų partijų atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Suvažiavimo nariai pasidalijo į dvi grupuotes: dauguma LKP narių įkūrė savarankišką, nepriklausomą partiją, kiti – Mykolo Burokevičiaus bei Vladislavo Švedo vadovaujamą LKP Sovietų Sąjungos komunistų partijos sudėtyje.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė akcinių komercinių bankų steigimo įstatymą.
1991 m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl LKP (SSKP), LKP ir komjaunimo organizacijų turto paėmimo.
Įvykiai pasaulyje
1942 m. dėl nesėkmių Rytų fronte per Antrąjį pasaulinį karą apkaltinęs aukštuosius vadus Adolfas Hitleris pasiskelbė sausumos kariuomenės vyriausiuoju vadu.
1984 m. Didžioji Britanija ir Kinija pasirašė susitarimą, kuriuo Honkongas 1997 m. buvo perduotas Kinijai.
Gimė
1641 m. – aktyvus kovotojas dėl lietuviškų raštų kalbos grynumo Rytų Prūsijoje Mykolas Merlinas. Siūlė reformuoti rašto kalbą remiantis gyvosios kalbos principais, su lietuviais kalbėti taisyklingai lietuviškai, vienas pirmųjų ragino rinkti lietuvių liaudies dainas ir smulkiąją tautosaką laikydamas ją tobuliausiu kalbos vartosenos pavyzdžiu. Mirė 1708 m.
1863 m. – pedagogas ir rašytojas, kultūros veikėjas Pranas Mašiotas. Parašė knygų vaikams, pažintinių, mokslo populiarinamųjų knygų, vadovėlių pradžios ir vidurinėms mokykloms. Mirė 1940 m.
1896 m. – muziejininkė, kultūros veikėja Valerija Čiurlionytė-Karužienė. 1915 m. Lietuvių dailės draugijos įgaliota į Maskvą lydėjo nuo karo evakuojamus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, 1919 m. rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą. Mirė 1982 m.
1906 m. – Sovietų Sąjungos komunistų partijos ilgametis vadovas, faktiškasis SSRS politinis lyderis Leonidas Brežnevas. Jo valdymo laikotarpis įvardijamas kaip sąstingio metai. Turėjo aistrą įvairiems apdovanojimams ir pats save apdovanojo visais įmanomais medaliais ir ordinais – sukaupė 117 sovietinių bei užsienio valstybių apdovanojimų. Mirė 1982 m.
1908 m. – lietuvių ir JAV krepšininkas Vytautas Valteris Jonas Budriūnas. Metimų į krepšį pašokus viena ranka ir kabliu vienas pradininkų. Mirė 2003 m.
1915 m. – prancūzų dainininkė Editha Piaf. Mirė 1963 m.
1937 m. – kompozitorius, diplomatas, Nacionalinės premijos laureatas Osvaldas Balakauskas.
1964 m. – olimpinis ir pasaulio čempionas Arvydas Sabonis. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų 2010 m. įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, 2011 m. į NBA Krepšinio šlovės muziejų.
Mirė
1741 m. – danų keliautojas, Aliaskos atradėjas, Rusijos laivyno kapitonas komandoras Vitus Jonassenas Beringas (60 m.).
1848 m. – anglų rašytoja Emily Jane Brontë (30 m.).
1915 m. – vokiečių psichiatras ir neurologas Aloisas Alzheimeris (51 m.). Pirmasis aprašė demencijos tipą, kuris dabar žinomas kaip Alzheimerio liga.
1941 m. sovietai Orenburge sušaudė Lietuvos kariuomenės veikėją, generolą leitenantą Kazį Ladygą (47 m.).
1970 m. – rašytojas ir vertėjas Pulgis Andriušis (63 m.). Pirmasis į lietuvių kalbą išvertė M. de Cervanteso „Don Kichotą“.
1973 m. – Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, Nepriklausomybės karo dalyvis, Gruodžio septynioliktosios perversmo vienu vadovų, Vietinės rinktinės kūrėjas ir vadas Povilas Plechavičius (83 m.).
1996 m. – italų kino aktorius Marcello Mastroianni (73 m.).
2010 m. – tekstilės dailininkas Juozas Balčikonis (86 m.).
