O šis savo ruožtu ima panašėti į kanapių parūkiusį „laisvietį“. Tokie ikikalėdiniai stebuklai vyksta Lietuvoje.
Naujosios valdžios ir opozicijos karas dėl to, kaip kariauti su koronaviruso pandemija, kaista taip pat greitai, o gal net ir greičiau, nei šalyje kyla susirgimų ir mirčių rodikliai.
Buvę valdantieji taip piktinasi naujosios valdžios karantino sugriežtinimais, kad kartais norisi pasitrinti akis.
Ar čia tikrai tie patys valstiečiai, per ketverius metus įvairius draudimus pavertę savo politikos alfa ir omega?
Draudimais ir grasinimais dar labiau veržti apynasrį žmonių nepriversi paklusti, o tik paskatinsi priešintis ir nelegaliai apeiti suvaržymus.
Tokią liberaliąją mantrą šiomis dienomis kartoja pats R.Karbauskis ir jo bendražygiai.
Tiesa, kai kurie jų priekaištai objektyviai, ko gero, yra teisingi.
Pavyzdžiui, naujosios valdžios viršūnės ne tik viešai apeliuoja į tautos protą, sąžinę, savisaugos instinktus, bet ir vis atviriau grasina, kad tuo atveju, jei bus lakstoma po prekybos centrus, vakarėlius ir kitur, bus įsūdyta nepaprastoji padėtis ir komendanto valanda.
Tačiau ne tik valstietija, bet netgi valdžiai palankūs ekspertai kol kas neįžvelgia konstitucinio pagrindo tokiems veiksmams – nėra nei masinių neramumų arba riaušių, nei grėsmės valstybės konstitucinei santvarkai, o epidemijos rodikliai tokiu pagrindu negali būti.
Taip pat ne tik valstiečiai, bet ir kita opozicija bado pirštu į tokius nenuoseklumus kaip draudimas Lietuvoje gyvenantiems piliečiams lankyti šeimos narius kitose savivaldybėse, leidžiant tai daryti į tėvynę sugrįžusiems iš užsienio.
Ginčytinas ir kone viso smulkiojo ne maisto prekių verslo uždarymas, sukuriant išskirtinį monopolį ne tik maisto prekėmis prekiaujantiems stambiesiems prekybos centrams.
Be to, valstiečiai primena, kaip audringai konservatoriai ir liberalai piktinosi bet kokiais karantino suvaržymais ir valdžios veiksmais pirmosios pandemijos bangos metu.
Valdantieji taip pat ne be pagrindo atkerta, kad padėtis pavasarį ir dabar skiriasi iš esmės, o tokią padėtį esą lėmė sąmoningas buvusios valdžios neveiklumas – bijant prieš rinkimus pakenkti sau, o po jų norint palikti kuo blogesnę padėtį įpėdiniams.
Nieko nuostabaus, jog visuomenėje stiprėja pagrįstas įspūdis, kad visas politinis elitas labiau susirūpinęs, kaip išbalinti savo mundurą ir suteršti priešininko, o ne kaip gelbėti padėtį.
Pagrindinį kovos su pandemija vairininką šią savaitę vėl mėgino vaidinti ir prezidentas G.Nausėda.
Lyg atrasdamas Ameriką prezidentas pranešė jau anksčiau žinomus dalykus – kada Lietuvą pasieks vakcina, be to, konstatavo, kad ja skiepyti turės būti pradėta nedelsiant.
Vis dėlto svarbiausia – kiek pagrįstos opozicijos kalbos, kad naujoji valdžia atėjo be aiškaus pandemijos ir jos padarinių įveikimo plano, nors ir gyrėsi jį turinti?
Valdžios žodžiai ir veiksmai aiškaus atsakymo į šį klausimą nepateikia.
Tarsi mėginama pasakyti, kad iš esmės negalėjo tinkamai pasirengti perimti pandemijos valdymą, nes buvusieji ir neteikė informacijos, ir visiškai nepadėjo padėčiai blogėjant.
Be to, esą nebūtinai turi egzistuoti koks nors specialus ir kone stebuklingas planas.
Tačiau juk naujieji valdantieji visai neseniai aiškino, kad tikrai žino, ką daryti, ir turi aiškų planą, taip savotiškai įsprausdami save į kampą ir suteikdami opozicijai galimybę nuolat to reikalauti.
Čia ypač nusipelnė naujasis sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys, jau per pirmąjį žvalgytuvių vizitą pas prezidentą iškilmingai paskelbęs, kad nešasi labai išsamų net 130 punktų koronaviruso įveikimo planą.
G.Nausėda galiausiai pareiškė, kad jokio plano akyse nematė, o pats jo autorius neatskleidė, kas jame yra.
Tuo metu A.Dulkys vėliau pažadėjo paskelbti ir po kiek laiko paskelbė „labai konkretų“ trijų punktų planą – teisingiau, įvardijo tris pandemijos įveikimo ir jos rodiklių tikslus be jokių aiškių priemonių.
Ministras nieko negalėjo ar nedrįso pasakyti net apie konkrečias karantino griežtinimo priemones pačiose griežtinimų išvakarėse.
Gana keistai atrodo ir tai, kad po tokio blaškymosi pats A.Dulkys vis dėlto buvo patvirtintas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, nors anksčiau premjerė I.Šimonytė skelbė, kad vadovė bus ji, o ne sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau valdantieji nestokoja entuziazmo – esą tuoj tuoj bus paskelbtas kolektyvinis kūrinys – kovos su pandemija planas visiems metams.
O štai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius A.Matulas šią savaitę portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ mojavo 17 puslapių dokumentu – lapkričio pabaigoje pradėtu kurti, tačiau vis dar konfidencialiu valdančiųjų pandemijos įveikimo planu.
Belieka tikėtis, kad apie tą planą ar net keletą jų vis dėlto sužinosime ir tai mums nušvies kelią iš artimiausiu metu dar pagilėsiančios duobės.
Tam turėtų padėti žadama atvežti vakcina. Taip pat reikia viltis, kad iki to laiko bent jau nepradės byrėti pati sveikatos apsaugos sistema.
Tačiau ir be to plano ar planų akivaizdu, kad kapstymosi iš duobės laikas, patirtų nuostolių ir dvasinių traumų mastas, jų gydymas, finansiniai ir kitokie ištekliai kol kas tvyro nežinomybėje.
