„Jums saviizoliacija nuo 19 iki 01-01 d. Jei reikia nedarbingumo pažymėjimo, parašykite mums savo a/k, adresą ir savo polikliniką. NVSC“, – tokias žinutes, tačiau su gramatinėmis klaidomis, savo telefonuose išvydo dalis lietuvių.
Informacinių technologijų (IT) ekspertas Marius Pareščius naujienų portalui lrytas.lt paaiškino sukčių naudojamą schemą.
M. Stankūnas apie liūdną statistiką: mes pasiekėme naują mirčių rekordą – kas pusvalandį po vieną auką
„Tai yra viena iš sukčių schemų, kada jie surinkėja žmonių privačius duomenis, šiuo atveju – vardą, pavardę, asmens kodą, socialinio draudimo numerį. Kitas veiksmas, ko gero, bus žmogaus papildomų duomenų prašymas: elektroninio pašto, gyvenamosios vietos adreso. Po jo, ko gero, seks bankinių duomenų prisijungimo prašymas tam, kad sukčiai ištuštintų žmogaus sąskaitą“, – kalbėjo M.Pareščius.
Vis dėlto, kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad net ir neatskleidus banko prisijungimo duomenų, informacijos sukčiams gali užtekti.
„Kitais atvejais šio duomenų paketo, net ir be bankinių duomenų, užtenka tam, kad sukčiai, apsimesdami vartotoju, šiuo atveju – banko ar kredito įstaigos klientu, galėtų išvilioti pinigus iš kliento sąskaitos, skambinant į banką, prisistatant klientu, atsakant į visus klausimus, kurių prašo bankas.
Taip sukčiai gali iš banko gauti papildomos informacijos arba galimybę prisijungti prie bankinės sąskaitos“, – įspėjo M.Pareščius. Anot jo, apie tokius atvejus reikia pranešti policijai.
„Pranešimo policijai nauda gali būti dviguba: policija susisieks su paslaugų tiekėju ir gaus vietą, iš kur skambinama, iš kur siunčiamos žinutės, ir nutrauks tokią veiklą. Antras dalykas – jei jiems pavyks ir operatyviai sureaguos, gal net sugebės sulaikyti sukčius nusikaltimo vietoje“, – sakė M.Pareščius.
Pasak IT eksperto, nemaža dalis žmonių apsigauna ir tokiomis žinutėmis patiki: „Žmonėms siūlyčiau atkreipti dėmesį į gramatines klaidas ir suprasti, kad bankai ar kitos institucijos, kurios vykdo legalią veiklą, savo klaidas tikrai ištaiso“.
Spalį sukčiai aukų ieško naudodamiesi ir lrytas.lt vardu – tąkart nusikaltėliai siuntinėjo trumpąsias žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis, galinčiomis pasisavinti asmeninę informaciją arba įdiegti kenkėjišką programą.
Atsakyti į žinutę neprašo
Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai paaiškino, kaip atskirti NVSC siunčiamas SMS žinutes nuo netikrų žinučių.
„Visų pirma, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siunčiamos žinutės siuntėjas yra NVSC, t. y. asmenys, gavę žinutę iš NVSC, nemato numerio, iš kurio ji yra atsiųsta, o kaip siuntėją mato „NVSC“.
Be to, NVSC siunčiamose žinutėse nėra prašoma atsakyti į atsiųstą žinutę ir taip pateikti savo asmens duomenis, o siunčiama nuoroda į anketą, kurią prašoma užpildyti.
Susiję straipsniai
Dar vienas požymis, rodantis, kad žinutė atėjo tikrai iš NVSC, yra tai, kad žinutės turinyje nurodomi tikslūs asmens, kuriam ji skirta, inicialai“, – teigiama NVSC komentare.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ragina žmones būti budrius, gavus žinutę iš nepažįstamo numerio su prašymu pateikti savo asmens duomenis, neatsakinėti į tokias žinutes ir kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorius, kad blokuotų tokius siuntėjus.