Istorijos dūžiai gruodžio 23-iąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1965 m. gimė šaudymo į skrendančius taikinius olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
1965 m. gimė šaudymo į skrendančius taikinius olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
1831 m. mirė grafaitė, 1831 m. sukilimo dalyvė, lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Jeanne‘a d’Arc, Emilija Pliaterytė (25 m.). Nacionaline didvyre taip pat laikoma Lenkijoje ir Baltarusijoje.<br>wikipedia
1831 m. mirė grafaitė, 1831 m. sukilimo dalyvė, lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Jeanne‘a d’Arc, Emilija Pliaterytė (25 m.). Nacionaline didvyre taip pat laikoma Lenkijoje ir Baltarusijoje.<br>wikipedia
1933 m. gimė 125-asis Japonijos imperatorius, valdęs nuo 1989 iki 2019 metų, Akihito. 2007 m. su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.<br>M.Kulbio nuotr.
1933 m. gimė 125-asis Japonijos imperatorius, valdęs nuo 1989 iki 2019 metų, Akihito. 2007 m. su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.<br>M.Kulbio nuotr.
1944 m. per gruodžio 23–24 d. Alytaus apskrityje vykdytą baudžiamąją operaciją SSRS NKVD kariuomenė ir Baltarusijos 3-iojo fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai, talkinant vietiniams stribams, Klepočių kaime sudegino 24 iš 32 sodybų ir nužudė 12 vietos gyventojų.<br>123rf
1944 m. per gruodžio 23–24 d. Alytaus apskrityje vykdytą baudžiamąją operaciją SSRS NKVD kariuomenė ir Baltarusijos 3-iojo fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai, talkinant vietiniams stribams, Klepočių kaime sudegino 24 iš 32 sodybų ir nužudė 12 vietos gyventojų.<br>123rf
1933 m. vadinamajame Leipcigo procese myriop nuteistas bedarbis Olandijos pilietis komunistas Marinus van der Lubbe. Jis buvo apkaltintas vasario 27 d. padegęs Reichstagą.<br>123rf
1933 m. vadinamajame Leipcigo procese myriop nuteistas bedarbis Olandijos pilietis komunistas Marinus van der Lubbe. Jis buvo apkaltintas vasario 27 d. padegęs Reichstagą.<br>123rf
1953 m. Maskvos karinio bunkerio vidiniame kieme sušaudytas dar prieš kelias dienas įtakingiausiu Sovietų Sąjungoje buvęs žmogus – saugumo vadovas Lavrentijus Berija (54 m.).
1953 m. Maskvos karinio bunkerio vidiniame kieme sušaudytas dar prieš kelias dienas įtakingiausiu Sovietų Sąjungoje buvęs žmogus – saugumo vadovas Lavrentijus Berija (54 m.).
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 23, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1904 m. (pagal Julijaus kalendorių – gruodžio 10 d.) Vilniuje pasirodė pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba – „Vilniaus žinios“, kurį įsteigė ir leido Petras Vileišis. Pirmasis dienraščio numeris išėjo 6000 egz. tiražu. 1905 m. pirmąjį pusmetį „Vilniaus žinias“ prenumeravo 5613 skaitytojų, tačiau Vilniuje laikraščio būdavo išplatinama vos 150 egzempliorių. Dienraštis suformulavo Didžiojo Vilniaus Seimo idėją ir daug prisidėjo jį organizuojant. 1909 m. kovo 17-ąją išėjo paskutinis jo numeris.

1944 m. per gruodžio 23–24 d. Alytaus apskrityje vykdytą baudžiamąją operaciją SSRS NKVD kariuomenė ir Baltarusijos 3-iojo fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai, talkinant vietiniams stribams, Klepočių kaime sudegino 24 iš 32 sodybų ir nužudė 12 vietos gyventojų.

Įvykiai pasaulyje

1861 m. Valakijos ir Moldavijos kunigaikštystės, palaikomos Prancūzijos, susivienijo į naują valstybę Rumuniją. Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse – Valakijoje, Moldavijoje ir Transilvanijoje. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė Vengrijai, vėliau Austrijai. Pasibaigus Rusijos ir Turkijos karui 1878 m. Berlyno kongresas pripažino Rumunijos nepriklausomybę, 1881 m. ji pasiskelbė karalyste.

1933 m. vadinamajame Leipcigo procese myriop nuteistas bedarbis Olandijos pilietis komunistas Marinus van der Lubbe. Jis buvo apkaltintas vasario 27 d. padegęs Reichstagą. Kankinamas prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, teigė veikęs vienas ir troškęs pasaulinės darbininkų revoliucijos. Kai kurie istorikai mano, kad jis ir yra padegėjas, kiti spėja, kad nacionalsocialistai Reichstagą padegė patys, nes šis gaisras padėjo jiems paskelbti nepaprastąją padėtį ir įtvirtinti savo valdžią. 1934 m. sausio 10 d. Leipcige M.van der Lubbe buvo įvykdyta mirties bausmė giljotinuojant. 2008 m. Vokietijos prokuratūra, remdamasi 1998 m. priimtu įstatymu dėl nacių vykdytų neteisingų teisminių procesų, jį amnestavo.

1948 m. amerikiečių mokslininkai pademonstravo pirmąjį pasaulyje puslaidininkinį stiprintuvą – tranzistorių. Taip atsirado alternatyva daug energijos naudojančioms radijo lempoms.

1953 m. Maskvos karinio bunkerio vidiniame kieme sušaudytas dar prieš kelias dienas įtakingiausiu Sovietų Sąjungoje buvęs žmogus – saugumo vadovas Lavrentijus Berija (54 m.). Po Josifo Stalino mirties jis buvo pagrindinis pretendentas tapti naujuoju valstybės vadovu. Vykstant kovai dėl valdžios buvo įsakyta L.Beriją suimti kaip tariamo sąmokslo rengėją. Jis pats tapo sistemos, kurią kruopščiai palaikė, auka – labai greitai įvyko tariamai teisingas teismas ir L.Berija buvo sušaudytas. Tą pačią dieną kartu su L.Berija, apkaltinus teroro aktų organizavimu ir tėvynės išdavimu, sušaudytas jo bendražygis, SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Lietuvai, tiesiogiai vadovavęs Lietuvos inkorporacijai į Sovietų Sąjungą, Vladimiras Dekanozovas (55 m.).

1986 m. akademikas Andrejus Sacharovas po septynerių metų tremties Gorkyje (dabar Žemutinis Naugardas), kur buvo išsiųstas dėl protesto prieš sovietų kariuomenės įvedimą į Afganistaną, grįžo į Maskvą.

Gimė

1771 m. – gydytojas, meno mecenatas Josephas Frankas. Jo iniciatyva Vilniuje buvo įkurta Medicinos draugija, ambulatorija, Vakcinacijos ir Motinystės institutai. Mirė 1842 m.

1790 m. – prancūzų orientalistas, egiptologijos pradininkas Jeanas-François Champollionas. Parengė egiptiečių hieroglifų iššifravimo principus. Mirė 1832 m.

1805 m. – krikščioniškos kilmės religinio judėjimo mormonų, vadinamosios Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios, įkūrėjas Josephas Smithas. 1830 m. išleido mormonų šventa laikomą „Mormono knygą“, kurios tekstą sakėsi išvertęs iš reformuotos egiptiečių kalbos į anglų. Tekstas buvęs surašytas aukso plokštėse, kurias jam 1823 m. parodė apsireiškęs angelas Moronis. Žuvo 1844 m. per susišaudymą kalėjime.

1810 m. – vokiečių egiptologas Karlas Richardas Lepsius. Surengė archeologinę ekspediciją į Egiptą ir Sudaną. Mirė 1884 m.

1933 m. – 125-asis Japonijos imperatorius, valdęs nuo 1989 iki 2019 metų, Akihito. 2007 m. su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.

1965 m. – šaudymo į skrendančius taikinius olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Mirė

1831 m. – grafaitė, 1831 m. sukilimo dalyvė, lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Jeanne‘a d’Arc, Emilija Pliaterytė (25 m.). Nacionaline didvyre taip pat laikoma Lenkijoje ir Baltarusijoje.

1834 m. – anglų demografas, ekonomistas ir sociologas, anglikonų dvasininkas Thomas Robertas Malthusas (68 m.). Išgarsėjo veikalu „Apybraiža apie gyventojų skaičiaus principą“, kuriame teigė, kad gyventojų skaičiaus didėjimas visada viršija pragyvenimo lėšų didėjimą ir lemia badą, ligas, kitas nelaimes.

1927 m. – katalikų kunigas, vienas pirmųjų lietuvių poetų simbolistų Motiejus Gustaitis (57 m.).

1998 m. – rusų rašytojas Anatolijus Rybakovas (87 m.). Vienas pirmųjų rusų literatūroje aprašė stalinizmo represijas, psichologiškai atskleidė J.Stalino diktatūros fenomeną. Žymiausi kūriniai – romanas „Sunkus smėlis“, trilogija „Arbato vaikai“.

2009 m. – režisierius ir teatro pedagogas Vytautas Čibiras (73 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kas atsakys už chaosą elektros rinkoje?