Istorijos dūžiai gruodžio 28-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Dec 28, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga. Pirmuoju jos pirmininku išrinktas agronomas Aleksandras Stulginskis, kuris nuo Sąjungos išrinktas į Seimą vėliau tapo Lietuvos prezidentu. Organizacija veikė iki sovietų okupacijos, atgaivinta 1989 m.

1938 m. Kaune prasidėjo pirmasis labdaros organizacijų kongresas. Jį sušaukė Lietuvos „Caritas“ organizacija.

1963 m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje cheminių ir mineralinių trąšų gamintoja Kėdainių chemijos gamykla. 1996 m. privatizuota, tapo akcine bendrove „Lifosa“.

Įvykiai pasaulyje

1895 m. Paryžiaus „Grand Café“ rūsyje broliai Louis ir Auguste’as Lumière‘ai surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą. Buvo parodyta dešimt iki 49 sekundžių trukmės filmų. Ši diena laikoma kinematografo pradžia. Jau kitais metais broliai surengė pasaulinį turą – aplankė Londoną, Niujorką, Bombėjų.

1908 m. Italijos Sicilijos saloje įvyko vienas stipriausių Europos istorijoje žemės drebėjimų, per kurį buvo beveik visiškai sunaikintas Mesinos miestas. Buvo sugriauta apie 90 proc. jos pastatų, žuvo 84 tūkst. gyventojų (iš 120 tūkst.). Vėliau miestas atstatytas.

Gimė

1856 m. – JAV prezidentas, Versalio taikos ir Tautų Sąjungos įkūrimo vienas iniciatorių, Nobelio taikos premijos laureatas Thomas Woodrow Wilsonas. 1918 m. paskelbė vadinamuosius „Keturiolika punktų“, kurie turėjo tapti Pirmąjį pasaulinį karą užbaigsiančios taikos pagrindu, bet jų įgyvendinimas susidūrė su daugelio valstybių vadovų pasipriešinimu. Mirė 1924 m.

1955 m. – Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, fizikas Aleksandras Algirdas Abišala.

Mirė

1863 m. Kaune Karo lauko teismo nuosprendžiu pakartas 1863 m. sukilimo prieš Rusijos priespaudą vienas vadų kunigas Antanas Mackevičius (35 m.).

1925 m. – vienas populiariausių XX a. rusų poetų Sergejus Jeseninas (30 m.).

1937 m. – prancūzų kompozitorius, garsiojo „Bolero“ autorius Maurice’as Ravelis (62 m.). Jo kūrybai įtakos turėjo antikos mitai, Rytų kultūra, folkloras, įvairūs šokiai.

1941 m. žuvo poetas dadaistas, imažinistas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Morkūnas (41 m.). Pirmasis kūryboje nevartojo didžiųjų raidžių, propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, neigė nusistovėjusias visuomeninio gyvenimo etikos ir estetikos normas.

1944 m. žuvo Lietuvos laisvės armijos vienas steigėjų ir vyriausiasis vadas Kazys Veverskis (31 m.).

1945 m. – amerikiečių rašytojas realistas Theodore’as Dreiseris (74 m.).

1964 m. automobilio katastrofoje žuvo žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos lietuvių išeivijos poetas ir literatūros kritikas Algimantas Mackus (32 m.).

1989 m. – aktorius Rolandas Butkevičius (55 m.).

1996 m. – dailininkas keramikas, lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjas Liudvikas Strolis (91 m.).

1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.<br>V.Balkūno nuotr.
1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.<br>V.Balkūno nuotr.
1955 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, fizikas Aleksandras Algirdas Abišala.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1955 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, fizikas Aleksandras Algirdas Abišala.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1963 m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje cheminių ir mineralinių trąšų gamintoja Kėdainių chemijos gamykla. 1996 m. privatizuota, tapo akcine bendrove „Lifosa“.<br>P.Mantauto nuotr.
1963 m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje cheminių ir mineralinių trąšų gamintoja Kėdainių chemijos gamykla. 1996 m. privatizuota, tapo akcine bendrove „Lifosa“.<br>P.Mantauto nuotr.
1895 m. Paryžiaus „Grand Cafe“ rūsyje broliai Louis ir Auguste’as Lumiere‘ai surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą.<br>123rf
1895 m. Paryžiaus „Grand Cafe“ rūsyje broliai Louis ir Auguste’as Lumiere‘ai surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą.<br>123rf
1908 m. Italijos Sicilijos saloje įvyko vienas stipriausių Europos istorijoje žemės drebėjimų, per kurį buvo beveik visiškai sunaikintas Mesinos miestas.<br>123rf
1908 m. Italijos Sicilijos saloje įvyko vienas stipriausių Europos istorijoje žemės drebėjimų, per kurį buvo beveik visiškai sunaikintas Mesinos miestas.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)
1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.<br>V.Balkūno nuotr.
1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.<br>V.Balkūno nuotr.
1955 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, fizikas Aleksandras Algirdas Abišala.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1955 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 m. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, fizikas Aleksandras Algirdas Abišala.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1963 m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje cheminių ir mineralinių trąšų gamintoja Kėdainių chemijos gamykla. 1996 m. privatizuota, tapo akcine bendrove „Lifosa“.<br>P.Mantauto nuotr.
1963 m. gamybinę veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje cheminių ir mineralinių trąšų gamintoja Kėdainių chemijos gamykla. 1996 m. privatizuota, tapo akcine bendrove „Lifosa“.<br>P.Mantauto nuotr.
1895 m. Paryžiaus „Grand Cafe“ rūsyje broliai Louis ir Auguste’as Lumiere‘ai surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą.<br>123rf
1895 m. Paryžiaus „Grand Cafe“ rūsyje broliai Louis ir Auguste’as Lumiere‘ai surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą.<br>123rf
1908 m. Italijos Sicilijos saloje įvyko vienas stipriausių Europos istorijoje žemės drebėjimų, per kurį buvo beveik visiškai sunaikintas Mesinos miestas.<br>123rf
1908 m. Italijos Sicilijos saloje įvyko vienas stipriausių Europos istorijoje žemės drebėjimų, per kurį buvo beveik visiškai sunaikintas Mesinos miestas.<br>123rf

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.