Pasitinkant 2021-uosius „Traviatos“ arija ir šampano taurės skambės tyliau ir nerimastingiau nei kitais metais. Daugelį šeimų išblaškė, atskyrė ir neleido į krūvą sueiti niūri su pandemija susijusi tikrovė.
Tačiau „Laikinosios sostinės“ kalbinti kauniečiai nenukabino nosies.
Juk jau atrastos priemonės klastingam virusui sutramdyti, o kauniečiai įpratę drąsiai sutikti net didžiausius iššūkius.
Diana Žaliaduonytė, LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai
„2020-ieji mums, medikų bendruomenei, buvo didelių permainų ir iššūkių metai. Pandemija mokė ir tebemoko mus keistis taikantis prie iš esmės pakitusios realybės.
Niekas nesirengė epidemijai, todėl ligoninėms teko rasti sprendimų, kaip su tuo dorotis.
Daugelis gydytojų turėjo prisiminti studijų ar rezidentūros metų žinias, nes šiandien infektologais dirba ir chirurgai, ir kardiologai, ir vaikų ligų, ir odos gydytojai. Visuomenės sergamumo COVID-19 rodikliams viršijant visus rekordus pacientų srautai tokie, kad gydytojo specializacija, trūkstant personalo, tampa nebesvarbi.
Dar viena pamoka, kurią šiais metais turėjome išmokti, – komandinis darbas. Epidemijos akivaizdoje vienas gydytojas ar vienas slaugytojas yra bejėgiai. Gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai – visi turėjome atrasti bendrystės ryšį.“
Giedrius Klimavičius, Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas
„2020-ieji tikriausiai ne tik man, ne tik pareigūnams, bet ir gyventojams įsimins kaip suvaržymų, nerimo, nežinios ir emocinio sunkumo metai.
Netikėtai šalį užklupusi pandemija įsimins bene labiausiai.
Kadangi esu atsakingas už administravimo padalinių veiklą, netikėtu ir savotišku iššūkiu tapo reikalingų apsaugos priemonių užtikrinimas kiekvienam mūsų darbuotojui.
Pasibaigus pirmajai pandemijos bangai neatsipalaidavome ir ruošėmės antrajai. Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė visas kolektyvas, – darbo organizavimas taip, kad galėtume pasirūpinti ir savo darbuotojų, ir gyventojų sveikata.
Daugiau darbo tiems, kuriems funkcijos leidžia, pradėjome organizuoti nuotoliniu būdu, atitinkamai rūpinomės ir rūpinamės saugiais atstumais kabinetuose ir visomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis, toliau gyventojų prašome nevykti į policijos įstaigas, o kreiptis skubios pagalbos telefonu.“
Vita Gelūnienė, Žemųjų Šančių bendruomenės aktyvistė
„Šiais metais mūsų bendruomenė grūmėsi su agresyvia miesto plėtra. Ir ne tik mūsų. Šančiškių ryžtas paakino ir kitas bendruomenes priversti miesto valdžią atsižvelgti ir į jų interesus, o ne paversti Kauną betono ir stiklo dėžių džiunglėmis.
Pastaruoju metu, medicinos terminais kalbant, kova už Šančių savastį tapo tarsi lėtine ligos forma. Tačiau mes neatsisakėme noro kurti savo Šančių viziją.“
Nerijus Meilutis, Kauno apygardos teismo pirmininkas
„Tiek teismų sistemai, tiek kiekvienam teisėjui šie metai buvo sudėtingi ir neįprasti. Iššūkis buvo ne tiek COVID-19, bet kaip nesant jokios panašios praktikos organizuoti teismo veiklą: užtikrinti saugias sąlygas proceso dalyviams ir teismo darbuotojams, užtikrinti asmenų, dalyvaujančių bylose, procesines teises ir operatyvų bylų nagrinėjimą.
Manau, kad tai pavyko, nes bylų nagrinėjimas nesustojo, procesuose buvo pradėtos naudoti naujos inovatyvios IT priemonės, teisme buvo užtikrinta saugi aplinka ir teismai netapo COVID-19 protrūkio šaltiniais. Tai labiausiai ir džiugina.“
Juozas Pleita, Ekskursijų vadovas, Kauno fortų tyrinėtojas
„Šiemet mums, ekskursijų po Kauno fortus vadovams, dukart tarsi pavyko apgauti klastingąjį koronavirusą. Pirmas karantinas buvo paskelbtas anksti pavasarį, kai ekskursijos po fortus dar nevyko.
O gegužės mėnesį, kai pradėjome ekskursijas, karantinas buvo atšauktas.
Per vasarą ir ankstyvą rudenį buvo surengta nemažai smagių ekskursijų, dar daugiau fortų apžiūrėta, ekskursijų kokybė gerėjo.“
Ina Pukelytė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, teatralė
„Praėjusius metus, aišku, temdė pandemijos šešėlis, bet būta ir pozityvių dalykų.
Buvo mažiau, nei planuota, renginių, susitikimų, mažiau keliavome.
Kita vertus, būdami sėslesni mažiau teršėme gamtą.“
Ramūnas Garbaravičius, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ steigėjas ir valdybos pirmininkas
„Mane sujaudino Japonijos žmonių gerumas ir supratingumas. Jei ne jie, nežinia, kaip būtume išsivertę.
Chiune Sugiharos namai-muziejus išsilaiko iš lankytojų, turistų, o šiemet kortas sumaišė pandemija.
Turistų nebuvo, bet vis tiek reikėjo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą. Tiesa, dalį lėšų skyrė valstybė, bet muziejui didžiausias ramstis buvo japonų surinktos aukos.“
Bernaras Ivanovas, Politologas
„Girdėjau sakant, kad yra geri metai, blogi metai ir 2020-ieji.Man asmeniškai šie metai nebuvo blogi, tačiau nevalia vertinti įvykių tik žiūrint iš savo varpinės.
Ne tik Kaunas ir Lietuva, visas pasaulis dėl pandemijos atsidūrė ant socialinės ir ekonominės katastrofos slenksčio.
O pasižvalgius po Europos Sąjungą matyti tolesnė progresyvaus liberalizmo, net, galima sakyti, neomarksizmo plėtra.
Mūsų naujoji valdžia tarsi liberalų rankose, nors jie gal net patys nežino, kas tokie yra.“
