„Šiuo metu NVSC susiduria su ypatingai priešiška visuomenės reakcija, kuri kilo po neigiamo politikų vertinimo apie įstaigos veiklą – ypač po to, kai buvo pateiktas įstaigos veiklos vertinimas, kuriame buvo pasakyta, kad NVSC indėlis valdant pandemiją – menkas.
Noriu pasakyti, kad NVSC darbuotojai, taip pat jiems padedantys savanoriai, skambina žmonėms, kurie susirgo, juos apklausia, tačiau dabar susiduria su labai priešiška reakcija. Ir tie žmonės, kuriuos apklausia NVSC darbuotojai, nenori teikti NVSC darbuotojams informacijos“, – sakė R.Petraitis.
Anot jo, jeigu asmenys, užsikrėtę koronavirusu, neatsakinės į NVSC specialistų klausimus, nesilaikys nurodymų, gali kilti didelis iššūkis vandant pandemiją.
„Noriu pasakyti, kad jeigu žmonės neklausys NVSC specialistų nurodymų, neatsakys į jų klausimus, tai kils labai didelė grėsmė pandemijos valdymui. Dėl to, kad šiuo metu vyksta viešas įstaigos veiklos menkinimas, dėl to labai krenta darbuotojų, specialistų motyvacija – todėl labai prašau politikų atsargiai rinkti žodžius viešai vertinant NVSC veiklą“, – sakė jis.
Pasiteiravus, kaip mano, kodėl pastaruoju metu sulaukia tiek kritikos, R.Petraitis svarstė, kad situacijai negerėjant visuomenė ima ieškoti kaltų.
Ar neketina atsistatydinti?
Ar dėl kylančių skandalų su NVSC teikiamais duomenimis neketina atsistatydinti? „Laukiu, kol bus nustatyti įstaigos ar mano veiklos trūkumai. Tuomet juos įvertinsiu ir priimsiu sprendimą. Jei reikės, atsakomybę prisiimsiu“, – patikino R.Petraitis.
Primename, kad antradienį buvo pranešta, jog iš pareigų traukiasi NVSC direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už epidemiologinius koronaviruso tyrimus Giedrius Nariūnas. Pats R.Petraitis tikino kol kas nesikalbėjęs apie jo pavaduotojo pasitraukimo iš darbo motyvus.
Dėl neaiškios mirčių statistikos pastaruoju metu įstaigos vadovybė sulaukė tiek sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tiek premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys yra sakęs, kad centro procesus reikia peržiūrėti iš esmės.
Kiek uždirba?
NVSC vadovas pabrėžė, kad darbuotojus itin demotyvuoja teiginiai apie tai, kad centro veikla nėra reikalinga.
„Mes atlikome darbuotojų emocinio vertinimo tyrimą, su specialistais spręsime motyvacijos kėlimo klausimą. Bet tokie vieši pareiškimai, kad mūsų darbas nėra reikalingas, kai visos tarptautinės organizacijos sako, jog tai pagrindė kovos su pandemija priemonė... Tai tokie teiginiai labai demotyvuoja“, – guodėsi R.Petraitis.
Paklaustas, kokį atlyginimą jis gauna, NVSC vadovas atsakė – 2500 eurų „į rankas“.
NVSC dar spalį preliminariai skaičiavo, kad iš darbo iki tol 2020 m. išėjo apie 30 darbuotojų, daugiausia – didmiesčiuose. NVSC Vilniaus departamento ir įstaigos profesinės sąjungos vadovė Rolanda Lingienė sakė, kad kovą įstaigoje buvo 7,5 tūkst. viršvalandžių, o balandį – 12,8 tūkst. viršvalandžių.
R.Lingienė anksčiau aiškino, kad dalis NVSC darbuotojų įstaigą palieka neperėję net bandomojo laikotarpio, o tai lemia ir maži atlyginimai: vidutiniškai pagal darbo sutartis dirbantiems specialistams įstaigoje mokami 636 eurai į rankas, o valstybės tarnautojams kas mėnesį tenka 811 eurų.
Darbuotojų trūkumas
R.Petraičio teigimu, NVSC šiuo metu iš viso trūksta apie 100 darbuotojų, nors įstaigai ir talkina būrys savanorių, kariuomenės atstovų.
„Lyginant su kitomis šalimis, tai Lietuvoje atvejus tiriančių darbuotojų skaičius yra žemesnis, nei vidutinis. Lietuvoje atvejams tirti ir analizuoti yra 22 darbuotojai 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje yra 32 darbuotojai 100 tūkst. gyventojų. Matome, kad tikrai Lietuvoje darbuotojų skaičius, vykdantis tas funkcijas, yra žymiai mažesnis“, – pabrėžė NVSC vadovas.
Be to, anot jo, Lietuvoje NVSC darbuotojai, lyginant su kitų šalių tą patį darbą atliekančiais darbuotojais, nudirba ir daugiau papildomų darbų.
NVSC šiuo metu stebi apie 1000 aktyvių koronaviruso protrūkių: „Kai kurių jų yra net labai nemaži. Ypatingai gydymo įstaigose nustatyti protrūkiai ir socialinės globos įstaigose esantys protrūkiai.“
Kita vertus, anot R.Petraičio, stebima ir situacijos stabilizacija, ryškus sąlytį su sergančiaisiais turėjusių asmenų skaičiaus mažėjimas.
Apie iššūkius kalbėjo prieš dvejus metus
NVSC vadovas Robertas Petraitis laidoje „Nauja diena“ teigė, jog apie tai, kad išteklių požiūriu NVSC tvarkytis su pandemijos iššūkiais būtų sudėtinga, žinojo jau prieš dvejus metus.
„Tą supratome užpernai, kai susidūrėme su tymų protrūkiu Lietuvoje. Jau tada matėsi, kad esant didesniam protrūkiui, tūkstančio atvejų ar didesniam, tikrai NVSC susidurs su problemomis, vykdydamas savo funkcijas.
Taip pat, vos tik pasirodžius pirmai informacijai iš Kinijos, jau NVSC, būtent aš, pradėjau kelti tą problemą, kad NVSC reikia papildomų žmogiškųjų išteklių – užimti visas laisvas pareigybes, nes pareigybių mes turėjome laisvų, epidemiologų, tik nebuvo skiriama tam pinigų.
Pradėjau kelti klausimą, kad reikia modernizuoti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą“, – kalbėjo R.Petraitis.
Anot jo, visus praeitus metus buvo prašoma papildomų išteklių ir papildomų finansų viršvalandžiams, kitoms išlaidoms, o metų pabaigoje NVSC skolos buvo padengtos. Tačiau metų eigoje, R.Petraičio teigimu, centras buvo nežinomybėje, kiek turės lėšų ir kaip efektyviausiai jas panaudoti.
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu. Vėliau paaiškėjo, kad pradingusių mičių – gerokai daugiau.
Tad ar buvo NVSC pasirengusi prisiimti tokią atsakomybę – valdyti pandemijos statistiką? Anot R.Petraičio, Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinė sistema, į kurią suvedami iš gydymo įstaigų gaunami pranešimai – nemoderni ir nepritaikyta tokiam dideliam atvejų skaičiui, o modernizavimui koją pakišo teisminis ginčas.
„Tos sistemos valdytojas iki 2020 metų buvo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), bet jau pernai kovą kreipėmės į ministeriją ir prašėmė tą sistemą perduoti mums ir leisti ją modernizuoti“, – kalbėjo R.Petraitis.
Tačiau sistemos modernizavimas taip ir neįvyko. „Jos modernizavimas neįvyko, kadangi ta sistema faktiškai nebuvo perduota NVSC. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai tarp dviejų ministerijai pavaldžių institucijų, būtent NVSC ir ULAC dėl tos sistemos perėmimo“, – pridūrė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu. A. Dulkys praėjusį antradienį su Robertu Petraičiu aptarė susidariusią situaciją, tačiau teigė, kad NVSC vadovo atsakymai jo neįtikino, todėl paprašė juos pateikti raštu.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo griežčiau – ji teigė, kad NVSC vadovybė turi prisiimti atsakomybę. NVSC vadovas R. Petraitis sekmadienį pranešė, kad neapskaitytų mirčių yra gerokai daugiau – 1171, tačiau tikino, kad situacija susidarė ne dėl jo vadovaujamos įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.
