Renginio metu VU TSPMI tyrėjai pristatė svarbiausius 2020 m. birželį-gruodį įgyvendinto mokslinio projekto „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas“ rezultatus.
Kalbėdamas apie minėtą tyrimą prof. dr. Vitalis Nakrošis teigė, kad mintis inicijuoti tyrimą atsirado dar pirmojo karantino metu, kai tapo aišku, kad koronaviruso krizė bus ilga ir didelio masto, bet taps savotišku lakmuso popierėliu įvairioms valstybėms stuktūroms.
Vienas iš tyrimo komandos narių, doc. dr. Vytautas Kuokštis teigė, kad praėjusių metų kovo-vasario mėnesį Lietuva buvo viena iš griežčiausiai reagavusių į pandemijos grėsmes: „Ji yra viena pirmųjų pasaulyje šalių paskelbusių griežtas priemones. Vasarą Lietuva atlaisvino epidemiologines priemones ir tai padarė daug laisviau nei dauguma kitų valstybių. Rudens pradžioje buvo kalbėta apie lokalizuotą krizės valdymą, bet paskui situacija griežtėjo.“
L. Slušnys įvardijo, kiek gali tęstis karantino ribojimai: kai kurios priemonės bus taikomos mažiausiai metus
Anot jo, pirminę griežtą reakciją būtų galima sieti su tuo, kad jau visame pasaulyje būta nuostatos, jog tinkamas atsakas turi būti griežtas, dominavo sveikatos, o ne ekonominiai klausimai ir buvo įsitikinimas, kad neapibrėžtoje situacijoje reikia klausyti ekspertų, reaguoti greičiau ir griežčiau.
„Negalime sakyti, kad Seimo rinkimai turėjo įtakos krizės valdymo laisvinimui ar griežtinimui, bet tuo metu buvo geresnė epidemiologinė situacija, o kartu ir jos valdymui mažiau skirta dėmesio“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lietuvoje atsako į šią situacija kintamumas buvo vienas didžiausių Europoje, o kartais būta net ir tam tikro nenuoseklumo.
V.Kuokšio teigimu, ši krizė atskleidė tam tikras krizės valdymo nekompetencijas, o kartu Lietuvai pakišo koją ir per didelis užtikrintumas ir įsitikimas, kad situacija bus suvaldyta. „Tai, kas veikia kitose šalyse, nebūtinai suveiks Lietuvoje, tad labai svarbu atsižvelgti į kontekstą. Jei nusprendžiama įgyvendinti lokalizuotą koncepciją, reikia įsitikinti, ar tam yra sąlygos“.
Kalbėdamas apie tyrimo rezultatus pof. dr. Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad ši krizė ypatinga ne tik dėl pandemijos ir jos pasekmių žmonių sveikatai ir gyvybei, bet kartu tai ir ekoniminė krizė.
Susiję straipsniai
„Kartu tai yra pasiūlos ir paklausos krizė, kurios metu dėl apribojimų daug paslaugų tampa neprieinamos. Žmonės darosi atsargesni, nėra tikri dėl darbo vietų, ima taupyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad esama didelio neatitikimo tarp pasiūlos ir paklausos bei elektroninių paslaugų populiarėjimą, kas turės ilgalaikių pasekmių šalies ekonominei raidai. Jis pabrėžė, kad valstybė turėtų skirti dėmesio ir panikos ekonomikos sektoriuje valdymui.
„Tyrimas rodo, kad ekonominį atsaką, reikia pabrėžti – ketinimų, Lietuva pateikė gana greitai, bet tos reakcijos apimtys, lyginant su kitomis šalimis – mažesnės už vidutiniškas. Kai prasidėjo priemonių įgyvendinimo etapas, daugelis priemonių ėmė strigti“, – kalbėjo R. Vilpišauskas ir patikslino, kad efektyviausiai veikė horizontaliai taikytos priemonės,kaip kad mokesčių atidėjimas.
Anot jo, Lietuva mokėsi iš patirties, veikdama bandymų ir klaidų būdu. „Lietuvos istorijoje tai buvo pirma tokia krizė, kai trūko ne pinigų, o valdymo gebėjimų, pasitikėjimo tarp valstybės ir verslo“, - kalbėjo jis.