Buvusių valdančiųjų sumanyta, bet taip ir neįgyvendinta amnestijos nelegalių vandens gręžinių savininkams idėja valdžios koridoriuose pleveno jau kurį laiką.
Anksčiau opozicijai priklausę parlamentarai tokius užmojus smarkiai kritikavo, bet gavę valdžią ėmė patys įgyvendinti senus valstiečių rinkimų pažadus.
Tūkstantinių baudų už nelegaliai naudojamus gręžinius sulaukusiems žemdirbiams valstiečiai buvo žadėję pakeisti prieš penkerius metus priimtą įstatymą, kuris vertė pasirūpinti leidimais.
Priešingu atveju nelegalių vandens gręžinių savininkams grėsė milžiniškos baudos.
Iš pradžių daugelis pažeidėjų manė, kad nuo baudų išsisuks, ir dokumentais nesirūpino, bet kai atsidūrė teismuose, ėmė kelti bangas.
Dėl to praėjusią vasarą vos neapsikvailino buvusi Vyriausybė, kuri Žemės ūkio ministerijos siūlymu norėjo įpareigoti aplinkosaugininkus nevykdyti įstatymo ir stabdyti patikrinimus.
Teisininkai buvo sutrikę
Nelegaliai naudojamų gręžinių patikrinimai prieš spalį vykusius Seimo rinkimus buvo sustabdyti, bet buvusi valdžia nespėjo pakeisti įstatymų ir atleisti pažeidėjų nuo atsakomybės.
Tačiau tuo pradėjo rūpintis tokius užmojus anksčiau kritikavusi naujoji valdžia. Nelegalių vandens gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymo projektą pateikė ne kas kitas, o naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kartu su buvusiu ministru valstiečiu Kęstučiu Mažeika liberalas netgi pasiūlė nuo atsakomybės atleisti ir tuos pažeidėjus, kurių atžvilgiu jau pradėtos administracinių teisės pažeidimų procedūros.
S.Gentvilo ir K.Mažeikos rengtą projektą, kurį išvydę teisininkai griebėsi už galvos, taip pat pasirašė konservatorius Kazys Starkevičius ir valstietis Valius Ąžuolas.
Pažeidėjai liks nenubausti?
„Lietuvos ryto“ pakalbintas S.Gentvilas teigė, kad teisininkų pastabos dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai jau esą įvykdytos.
Tačiau ministras neigė, kad kapituliuoja prieš įstatymo pažeidėjus.
Liberalas aiškino, kad dar kartą pataisytame teisės akto projekte nebeliko teisininkams abejonių sukėlusios nuostatos: „Įstatymas galiotų tik ateityje ir jau paskirtų baudų nelegalių gręžinių savininkai negalėtų išvengti, bet visi kiti turėtų trejus metus ramiai sutvarkyti dokumentus ir įteisinti gręžinius pagal aiškią tvarką.“
Iš šiuo metu Lietuvoje esančių bemaž 30 tūkst. gręžinių trečdalis yra neteisėti.
Anot ministro, kai kuriais atvejais jų esą neįmanoma įregistruoti, todėl amnestija būtina.
„Mūsų tikslas vis dėlto nėra bausti, o padaryti tvarką – užregistruoti tuos vandens gręžinius, kad jie būtų eksploatuojami legaliai, nes kiekvienais metais valstybė dėl to praranda keturis milijonus eurų“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Anot ministro, dabar yra priimti politiniai sprendimai nebausti pažeidėjų, bet tai prieštarauja įstatymui – aplinkosaugininkai priversti pro pirštus žiūrėti į daromus pažeidimus: „Įstatymas galioja, tačiau jo nesilaikoma. Noriu, kad būtų aiški tvarka, kad jos būtų paisoma ir visiems atsirastų galimybė susitvarkyti leidimus.“
Nežinia, kas privers sukrusti
Tačiau kas gali staiga priversti metų metus nelegaliai naudojamų vandens gręžinių savininkus pakeisti požiūrį ir laikytis įstatymų?
Pasak S.Gentvilo, būta įvairių istorijų, kodėl gręžinių savininkai nesugebėjo per penkerius metus jų įteisinti. Dabartinę situaciją esą lėmė ne vien noras išvengti mokesčių, būta ir pateisinamų priežasčių.
S.Gentvilas aiškino, kad siūloma naujoji tvarka leistų paspartinti gręžinių legalizavimo procesą, vis dėlto kas motyvuotų pažeidėjus tvarkytis – neaišku.
Tiesa, papildomų lėšų numatyta skirti tarnyboms, kurios turės užtikrinti, kad nelegalių gręžinių savininkai imtųsi veiksmų.
„Gal dabartinis kelias ir nėra geriausias, bet kita alternatyva – bausti toliau.
Mes vis dėlto turime pasiekti, kad gręžiniai būtų įteisinti, žmonės mokėtų mokesčius už vandenį, o tie gręžiniai, kurie negali būti įregistruoti, – likviduoti“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kas laukia tų vandens gręžinių savininkų, kuriems neužteks ir dar trejų metų leidimams susitvarkyti, S.Gentvilas pripažino, jog sankcijų jie išvengs.
„Mes apie visus tokius gręžinius jau žinosime.
Jeigu per trejus metus jų savininkai nepasirūpins leidimais, bus baudžiami. Grįš ankstesnės baudos, tačiau tikiuosi, kad to neprireiks“, – vylėsi aplinkos ministras.
Pasiuntė klaidingus signalus
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pripažino, jog parengtas įstatymo projektas nėra tobulas, – vien termino nukėlimas esą neišsprendžia problemų.
Pasak konservatorės, tai greičiausiai niekaip neskatins ūkininkų ar kitų gręžinių turėtojų įregistruoti gręžinius: „Tam reikalinga veikianti teisinė sistema ir kontrolė.
Be abejo, reikia ieškoti variantų, kad tie, kurie laikėsi tvarkos nuo pat pradžių, nesijaustų apgauti.
Pikta, kad tenka grįžti į pradinę situaciją, bet esamas spragas būtina sutvarkyti.“
Vis dėlto Seimo komiteto vadovė mano, kad po 2015 metų, kai pakeista anksčiau galiojusi tvarka dėl gręžinių naudojimo, įteisinimo, mokesčių ir sankcijų, didžiausia painiava kilo ne dėl keičiamų teisės aktų, o dėl klaidinančios ankstesnių vyriausybių komunikacijos.
Anot A.Gedvilienės, jau iš karto buvo prabilta apie galimybes pakeisti įstatymus ar sumažinti mokesčius: „Susidarė padėtis, kai valdžia tarsi leido nesilaikyti galiojančių įstatymų.
Tai sukūrė šiandieninę situaciją, kai susidarė ne tik didelės ūkininkų ir bendruomenių skolos, bet ir buvo apskaičiuotos didelės baudos už mokesčių nemokėjimą, vyksta teismų procesai, negana to, tikslas įregistruoti gręžinius taip ir liko nepasiektas.
Tad būtina nedelsiant sutvarkyti įstatymų spragas, sukurti aiškią sistemą, kuri nepaliktų klaustukų dėl mokesčių, sankcijų, grežinių naudojimo, išteisinimo ir perdavimo savivaldybėms.“
Nubaustieji nelinkę nusileisti
Aplinkosaugininkai užpernai dešimteriopas baudas už nelegaliai naudojamus gręžinius skyrė keliasdešimčiai fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų ir žemės ūkio bendrovėms.
Kai kurie nubausti ūkininkai net prakalbo apie gresiantį bankrotą.
Antai vien Panevėžio rajone ūkininkaujančiam Raimondui Vitkauskui už be leidimo naudojamą gręžinį buvo paskirta 156 tūkst. eurų bauda.
Tiesa, paprastai pažeidėjų skundus nagrinėjantys teismai įstatymo pažeidėjams skiriamas baudas sumažina perpus arba dar daugiau.
Be to, dar nežinia, ar baudomis anksčiau jau apdalytus ir jas sumokėjusius ūkininkus tenkins dabartinės valdžios daromos nuolaidos pažeidėjams.
Nemažą įtaką valstiečiams turėję jų atstovai Seime pernai vasarą primygtinai reikalavo, kad amnestija paliestų ir tuos pažeidėjus, kurie su valstybe dar bylinėjasi teismuose.
Buvusi valdžia ūkininkams jau anksčiau padarė išimčių. Jos priimtos Žemės gelmių įstatymo pataisos nuo mokesčių atleido iki 100 kubinių metrų per parą vandens suvartojančius ūkininkus.
Tik jeigu šis kiekis viršijamas, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms tenka mokėti po 0,3 cento už kubinį metrą, nors visi kiti moka po 10 centų.
