Po susitikimo prezidento patarėjas pranešė, kad jame buvo aptartos keturios pagrindinės temos – pandemijos raida, atliekamų testų kokybės sustiprinimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų rezultatų apžvalga, Sveikatos ekspertų tarybos ateities veikla.
„Kalbant apie pandemijos raidą, galima konstatuoti, kad, be abejo, mes turėjome šventinį laikotarpį, kuris įveda papildomo duomenų triukšmo. Dar negalima daryti galutinių išvadų, ar situacija gerėja, tačiau papildomų viltingų žinių matome. Yra galimybė, kad pandemijos pikas jau yra mums už nugaros“, – sakė S.Krėpšta.
Tiesa, anot jo, tikslesnes išvadas bus galima daryti kitą savaitę, kai bus sulaukta ne šventinės, o įprastos savaitės testavimo apimčių ir duomenų.
„Taigi turime pozityvių žinių – yra galimybė, kad pandemijos pikas praėjęs. Bet, be abejo, mes vis dar esame sudėtingoje situacijoje, aukštame pandemijos lygmenyje, turime daug susirgimų, didelį krūvį ligoninėms ir iki pasvarstymų apie karantino švelninimą dar yra labai toli“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Nuotoliniame susitikime taip pat davyvavo premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kaip vertina vakcinavimo eiliškumą?
S.Krėpštos teigimu, G.Nausėda teigiamai vertina sudarytą vakcinavimo eiliškumą, tačiau siūlo apie jį išsamiau informuoti visuomenę.
„Ką būtų galima papildomai padaryti teikiant informaciją apie vakcinas, tai kitose šalyse yra labai aiškiai pateikti skaičiai prie kiekvienos asmenų grupės visame eiliškume, ir tada galima geriau įvertinti, kokiu greičiu bus vykdomas skiepijimas, taip pat pateikiant ir planuojamas gauti vakcinas artėjančiais mėnesiais.
Tai papildomo aiškumo, aišku, visada gali būti daugiau“, – svarstė prezidento patarėjas.
Kaip prezidentas vertina viešų pamaldų bažnyčiose atnaujinimą?
Paklaustas, kaip G.Nausėda vertina sprendimą nuo pirmadienio atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis, ribojant tikinčiųjų skaičių, S.Krėpšta tvirtino, kad šis pokytis neprieštarauja Vyriausybės nustatytiems karantino reikalavimams.
„Visų pirma, norime padėkoti bažnyčios bendruomenei už taikytus apribojimus šventiniu laikotarpiu ir nevykdytas pamaldas. Šiuo atveju, be abejo, kaip ir kitais atvejais, būtina laikytis nustatytų karantino reikalavimų. Planuojamas pokytis nuo kitos savaitės yra leidžiamas pagal Vyriausybės nustatytus karantino reikalavimus.
Trečias dalykas – turbūt svarbu, kad žmonės, einantys į tam tikras įstaigas – bažnyčias, parduotuves ar kitas įstaigas, visų pirma įvertintų riziką ir priimtų tikrai pamatuotą sprendimą“, – kalbėjo jis.
Pastebi „viltingus ženklus“
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė, kad situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga, tačiau matoma vis „daugiau viltingų ženklų“. Visgi jis perspėjo, kad atsipalaiduoti dar anksti.
„Mes padarytume pačią didžiausią klaidą, jeigu tuos labai silpnus teigiamus ženklus palaikytume pergale ir skelbtume, kad mes jau tikrai įveikėme šitą virusą“, – perspėjo M.Stankūnas.
Profesorius džiaugėsi, kad karantino priemonės ženkliai sumažino Lietuvos gyventojų mobilumą. Pasak jo, Kalėdiniu laikotarpiu stebėtos tendencijos išsilaikė ir Naujųjų metų šventimo laikotarpiu.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į mažėjantį naujų užsikrėtimo atvejų skaičių. „Buvome arti prie 4 tūkstančių, bet, tikėkimės, tokio skaičiaus jau nepamatysime“, – vylėsi profesorius.
Efektyvusis viruso reprodukcijos greitis Lietuvoje šiuo metu yra žemiau 1, o tai reiškia, kad viruso plitimo greitis mažėja. Teigiamų COVID-19 testų dalis tarp visų tyrimų taip pat mažėja. Visgi M.Stankūnas pabrėžė, kad situaciją aiškiau vertinti bus galima po savaitės.
Įvardijo klaidą: sprendimai vėlavo
Ekspertas konkretizavo, kad aiškesnis pandemijos valdymo vaizdas susidarys apie sausio 17 d., kuomet numatytas Vyriausybės pasitarimas. „Tuomet mes tikrai turėsime patikimus skaičius ir statistiką“, – užtikrino M.Stankūnas.
Pasak jo, apie tai, kad Lietuva ištrūksta iš pandemijos gniaužtų, praneš aiškiai matomas naujų susirgimų mažėjimas. Ekspertas pripažino, kad koronaviruso suvaldymui reikalingi sprendimai rudenį vėlavo.
„Remiantis patirtimi, savo pačių nuomone, manome, kad tikrai buvo reaguojama lėtokai. Galbūt bijojome... Sudarydami karantino priemonių planą laikėmės principo, kad, pamačius besikeičiančios situacijos ženklus, reikėtų reaguoti labai greitai ir gana stipriai.
Tas padėtų mums turėti iš karto griežtesnes priemones, bet jos žymiai efektyviau veiktų ir sugriežtinimai truktų trumpiau. Tai būtų geriau visais atžvilgiais“, – už greitas ir griežtas priemones pasisakė M.Stankūnas.
Paklaustas apie bažnyčios sprendimą nuo kitos savaitės atnaujinti mišias ne nuotoliniu būdu, profesorius pasakojo bendravęs su Lietuvos vyskupų konferencijos atstovais. Anot jo, šie į situaciją žiūri rimtai ir įsiklausė į jo nuomonę apie galimas rizikas.
„Tas nuoširdus norėjimas išgirsti, išklausyti ir įvertinti situaciją iš visų pusių bažnyčios buvo tikrai padarytas“, – patikino M.Stankūnas. Visgi profesorius sakė dvasininkams rekomendavęs „asmeninį kompliatyvų santykį su Dievu“ kaip geresnį sprendimą esamoje situacijoje.
Siūlė peržiūrėti skiepijimo prioritetus
LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis paklaustas, ką mano apie tai, kad į vakcinacijos programos prioritetinių asmenų sąrašą nebuvo įtraukti onkologiniai ligoniai ir odontologai, siūlė peržiūrėti ir pagalvoti, „kaip būtų galima išrinkti ir iš tų sričių žmones, kurie didesnėje rizikoje susirgti arba platinti infekciją“.
Profesoriaus teigimu, pandeminę situaciją šventiniu laikotarpiu geriausia vertinti pagal hospitalizuotų pacientų skaičių. Jis džiaugėsi, kad ir čia padėtis stabilizavosi.
Tiesa, K.Petrikonis pripažino, kad ligoninėse nusistovėjęs pacientų skaičius rodo, kad gydomi sunkesni ligoniai. Sveikatos apsaugos sistemą ir jos resursus profesorius palygino su guma, kuri, esant reikalui, gali įsitempti.
„Bet tas įtempimas turi būti ribotas, nes gumos ir suplyšta“, – sakė K.Petrikonis ir pažymėjo, kad nors sveikatos apsaugos sistema „neplyšo“, nesubyrėjo, tačiau vis dar jaučiamas perdegimas. Jis akcentavo, kad suvaldyti pandeminę situaciją svarbu, kuo greičiau, nes būtina gražinti normalų kitų sveikatos paslaugų teikimą.
Persirgę taip pat apsaugoti kaip paskiepyti?
Prof. Aurelijos Žvirblienės teigimu, susitikime buvo kalbėta ir apie greituosius antigeno testus, kurie, jos įsitikinimu, yra labai reikalingi. „Deja, tokia situacija, kad dėl tam tikrų priežasčių tų testų įsigijimas vis dar neįvyko. Bet tikrai labai yra supratimas visuotinis, kad jų įsigyjimas labai pagerintų testavimo situaciją“, – patikino A.Žvirblienė.
Profesorė pažymėjo, kad taip pat labai svarbu atlikti ir viruso genomo tyrimus valstybės mastu. Tam turi būti nuolatinė strategija ir finansavimas.
„Trečias klausimas – dėl serologinių tyrimų tikslingumo. Šitaip išsiplėtus infekcijai Lietuvoje, tikrai žinome nemažai atvejų, kai žmogus praserga, bet nebūtinai kiti šeimos nariai eina išsitirti molekuliniais metodais, net jei jaučia simptomus.
Būtent serologiniai testai, kurie parodytų persirgimą, buvusią infekciją, šioje situacijoje būtų labai naudingi. (...) Žinotume realią viruso išplitimo situaciją ir tai duotų žymiai aiškesnį vaizdą, įrankį mūsų analitikams dėl ateities tyrimų“, – situaciją komentavo A.Žvirblienė.
Profesorė, kalbėdama apie vakcinavimą, informavo, kad, naujausiais tyrimų duomenimis, asmenys, kurie yra persirgę koronavirusu, yra tiek pat apsaugoti, kaip jau paskiepyti žmonės, todėl persirgusių rekomenduojama neskiepyti.
Anot jos, Junginėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad iš 1200 žmonių, kurie sirgo koronaviruso, pakartotinai užsikrėtė tik du, o ir jiems antrasis susirgimas buvo besimptomis.
„Šie duomenys įneša aiškumo į tą klausimą, kuris iki šiol buvo aštriai keliamas – ar reikia skiepytis persirgusiems žmonėms. Oficialios rekomendacijos, deja, vėluoja šiuo klausimu. (...) Remiantis moksliniais duomenimis, kurie dar yra labai švieži, esant ribotiems vakcinos ištekliams, persirgę asmenys neturėtų būti įtraukti į pirmojo prioriteto skiepijimo sąrašus“, – teigė A.Žvirblienė.
Statistika vis dar nedžiugina
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 2717 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios ligos mirė dar 27 žmonės, taip pat registruotas 2091 pasveikęs asmuo.
Iš viso Lietuvoje registruota 152 tūkst. 215 COVID-19 atvejų, 83 tūkst. 837 asmenys pasveiko, 65 tūkst. 712 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2036 žmonės. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 2412 COVID-19 pacientų, 206 iš jų – reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 1258 pacientų, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 124.
