Istorijos dūžiai sausio 9-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1944 m. Klivlende savo namuose per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą žuvo Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (69 m.).<br>M.Patašiaus nuotr.
1944 m. Klivlende savo namuose per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą žuvo Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (69 m.).<br>M.Patašiaus nuotr.
1934 m. Kaune Kazio Pakšto iniciatyva įsteigta Lietuvos geografų draugija. Pirmieji jos nariai buvo ne tik geografai, bet ir kai kurie kariškiai ir teisininkai.<br>123rf
1934 m. Kaune Kazio Pakšto iniciatyva įsteigta Lietuvos geografų draugija. Pirmieji jos nariai buvo ne tik geografai, bet ir kai kurie kariškiai ir teisininkai.<br>123rf
1907 m. Vilniuje Petro Vileišio rūmuose atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda.<br>T.Bauro nuotr.
1907 m. Vilniuje Petro Vileišio rūmuose atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda.<br>T.Bauro nuotr.
1951 m. Niujorke atidarytas Jungtinių Tautų būstinės pastatas, pastatytas Johno Davisono Rockefellerio jaunesniojo organizacijai dovanotame žemės sklype Manhatane.<br>123rf
1951 m. Niujorke atidarytas Jungtinių Tautų būstinės pastatas, pastatytas Johno Davisono Rockefellerio jaunesniojo organizacijai dovanotame žemės sklype Manhatane.<br>123rf
2007 m. Stevenas Jobsas San Franciske pristatė pirmąjį „iPhone“ mobilųjį telefoną su lietimui jautriu ekranu.<br>AFP/Scanpix
2007 m. Stevenas Jobsas San Franciske pristatė pirmąjį „iPhone“ mobilųjį telefoną su lietimui jautriu ekranu.<br>AFP/Scanpix
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 9, 2021, 6:55 AM, atnaujinta Jan 6, 2021, 2:27 PM

Įvykiai Lietuvoje

1391 m. įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dukters Sofijos Vytautaitės ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio sūnaus Vasilijaus vestuvės.

1429 m. Lucke prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vytauto ir Jogailos susitikimas su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I. Iki sausio 29 d. vykusiame Lucko suvažiavime buvo svarstomi kovos su husitais, Moldavijos padalijimo tarp Vengrijos ir Lenkijos, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių unijos ir kiti klausimai. Suvažiavimo pabaigoje iškilo Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi klausimas. Siūlydamas vainikuoti Vytautą Zigmantas I manė sumažinsiąs didėjančią Lenkijos įtaką.

1807 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luise ir vaikais per Kuršių neriją iš prancūzų okupuotos Prūsijos atvyko į Klaipėdą, kuri tapo valstybės laikinąja sostine.

1907 m. Vilniuje Petro Vileišio rūmuose atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda.

1919 m. pradėtas formuoti Lietuvos kariuomenės pirmasis husarų eskadronas, vasario pradžioje – ir antrasis.

1923 m. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas Šilutėje paskelbė, kad Klaipėdos krašto vokiška Direktorija ir valstybės taryba paleidžiamos ir Komitetas perima krašte valdžią.

1934 m. Kaune Kazio Pakšto iniciatyva įsteigta Lietuvos geografų draugija. Pirmieji jos nariai buvo ne tik geografai, bet ir kai kurie kariškiai ir teisininkai.

1991 m. ryte virš Vilniaus ratus ėmė sukti sovietų kariniai sraigtasparniai. Po pietų Vilniaus oro uoste nusileido karinis lėktuvas su penkiasdešimčia Pskovo divizijos desantininkų, vėliau atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa.“

Įvykiai pasaulyje

1434 m. Prancūzijos mieste Ruane prasidėjo Jeanne d’Arc teismas.

1788 m. Konektikutas tapo 5-ąja JAV valstija.

1848 m. sukilimu Palerme prasidėjo 1848–1849 m. Italijos revoliucija.

1951 m. Niujorke atidarytas Jungtinių Tautų būstinės pastatas, pastatytas Johno Davisono Rockefellerio jaunesniojo organizacijai dovanotame žemės sklype Manhatane.

2007 m. Stevenas Paulas Jobsas San Franciske pristatė pirmąjį „iPhone“ mobilųjį telefoną su lietimui jautriu ekranu.

Gimė

1658 m. – prancūzų skulptorius Nicolas Coustau. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų karaliaus rūmams ir parkams Versalyje ir kitose rezidencijose, bažnyčioms. Viena žymiausių – „Pieta“ Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Mirė 1733 m.

1776 m. – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas Martynas Liudvikas Rėza. 1818 m. pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder littauische Volkslieder“, nusiuntė šį rinkinį Johannui Wolfgangui Goethe. Mirė 1840 m.

1797 m. – vokiečių kilmės rusų jūrininkas ir keliautojas admirolas Ferdinandas Vrangelis. Buvo Rusijos jūrų ministras, tris kartus apiplaukė aplink pasaulį. Jo vardu pavadinta sala Arkties vandenyne, miestas, kyšulys, kalnai ir nacionalinis parkas Aliaskoje. Mirė 1870 m.

1913 m. – JAV valstybės veikėjas, vienintelis atsistatydinęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Mirė 1994 m.

1928 m. – literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė. Mirė 2020 m.

Mirė

1630 m. – Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (apie 58 m.). 1595 m. Romoje kaip vertėjas dalyvavo sudarant Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių uniją su Katalikų Bažnyčia, Vilniuje pastatydino kunigų emeritų namus, Antakalnyje įkurdino Laterano kanauninkus, su broliu Jeronimu Valavičiumi rūpinosi Vilniaus universitete įsteigti Teisės ir Medicinos fakultetus. Išrūpino, kad šv. Kazimiero šventė būtų įrašyta į visuotinį Katalikų Bažnyčios kalendorių. Palaidotas Vilniaus arkikatedros Valavičių koplyčioje.

1944 m. Klivlende savo namuose per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą žuvo Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (69 m.). Buvo palaidotas Klivlende, 1975 m. palaikai perkelti į Šardono kapines Ohajo valstijoje.

1966 m. – ekonomistas, finansų mokslo Lietuvoje pradininkas, pirmasis Lietuvos banko valdytojas Vladas Rafaelis Jurgutis (80 m.). Palaidotas Palangoje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.