Istorijos dūžiai sausio 12-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“. Vakare prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų pradėtos statyti betono barikados ir spygliuotos užtvaros.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“. Vakare prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų pradėtos statyti betono barikados ir spygliuotos užtvaros.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1818 m. Badeno didysis kunigaikštis suteikė vokiečių baronui Karlui Freiherriui von Draisui privilegiją gaminti šio sukonstruotą „bėgimo mašiną“ – dviračio prototipą, kuris išradėjo garbei vėliau pavadintas drezina. Draiso dviratis turėjo du ratus ir vairą, bet neturėjo pedalų.<br>wikipedia
1818 m. Badeno didysis kunigaikštis suteikė vokiečių baronui Karlui Freiherriui von Draisui privilegiją gaminti šio sukonstruotą „bėgimo mašiną“ – dviračio prototipą, kuris išradėjo garbei vėliau pavadintas drezina. Draiso dviratis turėjo du ratus ir vairą, bet neturėjo pedalų.<br>wikipedia
2004 m. Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono 59 kariai išlydėti į misiją Irake.<br>A.Pliadžio nuotr.
2004 m. Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono 59 kariai išlydėti į misiją Irake.<br>A.Pliadžio nuotr.
1976 m. mirė anglų rašytoja, detektyvinės literatūros viena žinomiausių kūrėjų Agatha Christie (85 m.).<br>123rf
1976 m. mirė anglų rašytoja, detektyvinės literatūros viena žinomiausių kūrėjų Agatha Christie (85 m.).<br>123rf
1998 m. Paryžiuje Europos Tarybos Bioetikos komitetas priėmė Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos papildomą protokolą dėl žmonių klonavimo uždraudimo.<br>123rf
1998 m. Paryžiuje Europos Tarybos Bioetikos komitetas priėmė Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos papildomą protokolą dėl žmonių klonavimo uždraudimo.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 12, 2021, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1919 m. įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Pirmasis jos vadovas buvo gydytojas Rokas Šliūpas. Tais pačiais metais įsteigtos dvi Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune ir viena  Panevėžyje. 

1933 m. Kaune Petrašiūnuose pradėjo veikti modernus švedų kapitalo popieriaus fabrikas. Gamino apie 100 rūšių popierių, tenkino beveik 90 proc. Lietuvos popieriaus poreikio.

1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“.  Vakare prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų pradėtos statyti betono barikados ir spygliuotos užtvaros.

1991 m. trylika iš Spaudos rūmų išvarytų redakcijų išleido bendrą laikraštį „Laisva Lietuva“. Jis buvo platinamas nemokamai.

1999 m.  Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Ji pripažinta Lietuvos valstybės aktu ir įtraukta į Lietuvos teisės sistemą.

2004 m.  Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono 59 kariai išlydėti į misiją Irake.

Įvykiai pasaulyje

1818 m. Badeno didysis kunigaikštis suteikė vokiečių baronui Karlui Freiherriui von Draisui privilegiją gaminti šio sukonstruotą „bėgimo mašiną“ – dviračio prototipą, kuris išradėjo garbei vėliau pavadintas drezina. Draiso dviratis turėjo du ratus ir vairą, bet neturėjo pedalų.

1945 m.  Antrajame pasauliniame kare SSRS kariuomenė pradėjo puolimą 1200 km fronto ruožu  nuo Baltijos jūros iki Karpatų.

1998 m. Paryžiuje Europos Tarybos Bioetikos komitetas priėmė Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos papildomą protokolą dėl žmonių klonavimo uždraudimo. Protokolą pasirašė 24 iš 43 Europos Tarybos šalių, jis įsigaliojo 2001 m. kovo mėn.

2010 m. Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, per kurį, įvairiais duomenimis, žuvo nuo 200 tūkst. iki 316 tūkst. žmonių, apie 1 mln. neteko pastogės. Ypač nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas. Tų pačių metų rudenį šalyje kilęs choleros protrūkis pareikalavo dar apie 97 tūkst. gyvybių.

Gimė

1746 m. – šveicarų pedagogas, švietimo reformatorius Johannas Heinrichas Pestalozzi. Sukūrė pradinio mokymo metodiką, kurios nuostatos XIX a. buvo populiarios ir Lietuvoje. Mirė 1827 m.

1876 m. – amerikiečių rašytojas Jackas Londonas. Mirė 1916 m.

1903 m. – rusų fizikas, SSRS atominės bombos kūrimo vadovas Igoris Kurčiatovas. 1946 m. su bendradarbiais paleido pirmąjį SSRS branduolinį reaktorių, jam vadovaujant sukurta SSRS  atominė ir vandenilinė bombos, paleista pirmoji pasaulyje pramoninė branduolinė elektrinė Obninske, sukurtas pirmasis pasaulyje atominis reaktorius povandeniniams laivams  ir ledlaužiams.  Mirė 1960 m.

1906 m. – iš Lietuvos kilęs prancūzų filosofas ir religinis mąstytojas Emmanuelis Lévinas. Mirė 1995 m.  

1927 m. – grafikas, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Eugenijus Steponavičius. Nutapė daugiafigūrių sienų tapybos kompozicijų  vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje ir  vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose. Šie iki mūsų dienų neišlikę darbai buvo  vieni novatoriškiausių ir originaliausių aštuntojo dešimtmečio kūrinių. Mirė 1996 m.

1949 m. – japonų rašytojas Haruki Murakami.   

Mirė

1867 m. – 1831 m. sukilimo vienas vadų, brigados generolas, Garliavos įkūrėjas Juozas Godlevskis (Garliauskas; 93 m.). Garliavoje pastatydino bažnyčią.

1976 m. – anglų rašytoja, detektyvinės literatūros viena žinomiausių kūrėjų Agatha Christie  (85 m.).  

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.